r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Vincas Ramonas
KRYŽIAI

27.

    Runkelius nuėmė, nuvežė į fabriką, prisivežė išspaudų. Bulvės jau namie, karvės tvartuose. Laukuose jau nėr kas veikti.
    Motiejus su Kaziu kerta malkas ir laukia Kalėdų.
    Motiejus šįmet irgi pasisėjo du centneriu rugių ir centnerį kviečių. Žemę išdirbo Kreivėno arkliais. Sėklos irgi Kreivėnas davė.
    Kazys nepatenkintas - žemės jam neišteko. Jis laukia Kalėdų. bet kitais metais tarnauti neis. Jis jau sugalvojo - eis į miestą, į fabriką. Mieste kitoks gyvenimas. Julė irgi taikysis arčiau prie miesto. Giružis laukia pavasario. Jis buvo net du kartu nuėjęs pas Grūštą. Vieną kartą Elziutės nerado namie, o kitą kartą ji sirgo. Jis pasikalbėjo tik su tėvu - apie ūkį, apie senovę, apie karą. Abudu kartu grįžo nepatenkintas. Tik tiek jam pasisekė sužinoti, kad iki pavasario Elziutė netekėsianti. Iki pavasario apie vedybas ji nė kalbėti nenorinti. Pavasarį - taip, būsiąs pats laikas. Ji pati suprantanti, kad tada reikėsią viską vienu žodžiu išspręsti. Dabar per anksti apie vedybas kalbėti. Iki pavasario dar Dievas žino, kas gali atsitikti.
    Jau buvo truputį pašalę. Klumpės garsiai taukšėjo į gruodą. Balose žibėjo ledas, o pabaliuos po kojomis lūžo sušalusi žolė.
    Per laukus pabaliais atskrepsėjo Grybienė. Ji atėjo pas Kreivėnienę pasiskolint siūlų. Siuvėjas pas juos siuva, pritrūko siūlų, o vyras parvažiuos tik vakare. Kur trumpa, ten trūksta: Kreivėnienė siūlų neturėjo. Padejavusi Grybienė krapštėsi eiti namo, bet į valgomąjį susierzinęs įėjo Kreivėnas ir atsisėdo prie rašomojo stalo.
    - Kas naujo, Grybiene? Ką šneka žmonės? Ar tuoj bus pasaulio pabaiga? - klausinėjo jis, traukdamas iš stalčiaus sąsiuvinį.
    - Kas čia gal žinot pasaulio pabaigą. Nė angelai nežino, bet viena jau nusibaigė. Nebijojo Dievo, tai be laiko prieš Jo teismą atsistojo.
    - Kas? - nustebo Kreivėnienė.
    - Ogi Petronė, kur pas jus tarnavo. Mirė užvakar.
    Kreivėnas greit atsigręžė, žvilgtelėjo į Grybienę ir, pamatęs jos akis, greitai vėl nusisuko.
    - Ką tu, Grybiene! Negali būti! - sušuko Kreivėnienė, susiimdama rankas.
    - Kad sakau, tai taip ir yra.
    - Amžiną atilsį... Šitokia sveika mergina! Apsirgo ar ką?
    - Nesirgo. Sveika buvo. Ne tai, kad sveika... Į Kauną rengėsi važiuot, o paskui nevažiavo. Pradėjo kalbėt apie vestuves su kažin kokiu... Prisipirko suknelių. Taigi, mat... Sukneles pirko. Ne suknelės jai, vargšei, bet palukės reikėjo pirktis. Laukė... Taigi, bruknele avietėle.
    - Eik jau, eik, Grybiene.
    - Dar netiki. O kaip buvo? Nuėjo pas kažin kokią bobą, gavo vaistų, išgėrė, ir nėra merginos. Neteiskime, kad nebūtume teisiami, sako kunigėlis, bet aš sakau savo - kas Dievo neklauso...
    - Šitokia darbininkė! - atsiduso Kreivėnienė.
    - Gaila, gaila... Labai gaila... Bet ir tam Dievas nepadės. Nepadės tam šuniui, kuris ją suėdė. Aha... - atsiduso ji ir palūkėjus atsistojo. - Likit sveiki, bėgsiu namo.
    Kreivėnas vis labiau lenkėsi ant sąsiuvinio. Jis buvo pieštuku pradėjęs rašyti, o dabar tik brėžė vis tą patį vieną stulpelį, spaudė ir braukė, kol lape pradilino skylę.
    - Čia pat, po akių, ir nieko nežinojom! Nė tu nenujauti, kas jis?
    - Kvaila tu! Visai sukvailėjai! - įširdo Kreivėnas, trenkė sąsiuvinį ir spruko pro duris.
    Kreivėnienė atsidėjusi išlydėjo vyrą akimis, pažvelgė į skylę sąsiuvinio lape, ilgai galvojo ir persižegnojo.

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page