r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Paulius Širvys
TIESIU TOLIAMS RANKAS
[1]

Aš - beržas

Aš - beržas.
Lietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,
Sustojau

Ant mūšių
Didžiausiojo kelio 
Su plieno dalgiu 
Ant peties.

Ir audrą,
Ir giedrą,
Ir viską praūžęs -
Girdžiu aš
Tyliais vakarais,
Kaip skleidžiasi
Naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų
Pumpurais.

Purienos -
Kaip taurės
Auksinės
Sudužę -
Nukrito
Po kojom
Iš mano širdies.

Aš, viską praūžęs,
Rūkais užsirūkęs,
Geriu
Žalių vynų
Nakties.
Geriu
Žalią tylą,
Geriu
Žalią šilą.
Geriu
Ir apsvaigęs
Einu.

Negaila 
Man aukso. 
Negaila sidabro. 
Tik tų 
Praūžtųjų dienų..

Bet...

Ne viskas 
Išgerta. 
Ne viskas 
Pragerta. 
Aš didelius 
Lobius valdau.

Turiu
Savo džiaugsmą.
Turiu
Savo skausmą.
Ateik, -
Dovanosiu ir tau.

Netinka 
Tau auksas. 
Netinka 
Sidabras. 
Nei žodžiai, 
Saldumo pilni.

Netikras 
Čia auksas.
Netikras 
Sidabras.

Ir deimantai tie -
Netikri.

Bet skleisis 
Dar naktys 
Žalioj mėnesienoj 
Baltųjų aušrų 
Pumpurais...

Ateik, -
Apkabinsiu,
Į širdį priimsiu,
Papuošiu
Žvaigždėtais
Nakties auskarais.

Praeisi
Pro šalį,
Kaip laimė
Praeina, -
Nekeiksiu
Aš savo lemties -

Aš - beržas. 
Lietuviškas beržas 
Su plieno 
Dalgiu 
Ant peties.


Ir nusinešė saulę miškai

			Mėlyna paukštė, 
			Mėlyna paukštė 
			Pasauly yra...

					Iš dainos

1. Aš taip laukiu

Nulingavo,
Nusinešė
Saulę
Tolimi
Vaivoriniai
Miškai.

Krinta lapai -
Pageltę,
Numirę
Laiškai.
Krinta,
Krinta
Kaip grumstai
Ant karsto.

Širdį varsto 
Kraupus graudulys.
Stoviu aš 
Kaip Čiurlionio 
Legendų 
Šaulys.

Po mirgiuoju 
Žvaigždynų šalmu 
Tiesia toliams 
Rankas Obelis -

Išsiilgus,
Nuoga,
Į mane panaši
Laukimu.

Aš taip laukiu. 
Taip laukiu 
Ateinant 
Kažko,
Ligi galo 
Atvėręs duris,
Tuštuma. 
Nykuma. 
Nors užklystų 
Vagis 
Bent kuris.

Kaip ilga, 
Kaip ilga 
Vieniša 
Ir vėjuota 
Naktis.

Užu lango 
Galanda - -
Gal man? -
Savo dalgį 
Mirtis.

Žiba, spindi 
Viena 
Kelrodėlė 
Žvaigždė -
Tolimoji 
Klajūno viltis.

Aš taip laukiu, 
Taip laukiu, 
Atvėręs duris.


2. Nuodėme - ne dėmė

Tu ir vėl
Ateini.
Ateini
Iš anapus,
Kur nusinešė
Saulę
Miškai.

Ateini
Ir šypsaisi
Kaltai
Ir mieguistai
Kažkaip.

Virpa pirštai 
Kaip rožiniai 
Žiedlapiai 
Trapūs.

Paskubom
Žvaigždeles
Atsagstai.
Ir vediesi
Vaivorykščių
Tiltais
Anapus...
Ir alsuoji,
Alsuoji
Karštai.

Skleidžias 
Pasakai
Kopos supiltos 
Ir...
Bedugnė 
Gelmė! 
Tik tu jos 
Nematai.

Užsimerkus
Eini.
- Nuodėmė -
Ne dėmė, -
Man sakai.

Einam ten, 
Kur nusinešė 
Saulę 
Miškai.


3. Krito mano žvaigždė

Griuvo
Pasakų tiltai. 
Krito 
Mano žvaigždė.

Iš svaiginančio
Aukščio
Šiurpulingon
Bedugnėn
Krentu!

Mano
Mėlyna paukšte,
Mano
Mėlyna paukšte,
Kur tu?


4. Nesugrįšiu daugiau

Tu likai 
Amžinai 
Ten, anapus, 
Kur nusinešė 
Saulę 
Miškai.

Liko meilė 
Kaip vienišas 
Kapas. 
Ten ir tu 
Be dėmės 
Palikai.

Nesugrįšiu 
Daugiau
Ten vaivorykščių 
Tiltais aukštais. 
Saugo paslaptį 
Mažas namelis 
Su visais 
Pažadais 
Užmirštais.


Padavėja

Tu šypsaisi, 
Padavėja. 
Akys -
Pragaro šulniai. 
Tavimi susižavėję 
Mes visi, girti velniai.

Supas smuklėj 
Rūkas šėmas, 
Pakaruoklis -
Ant pušies. 
Mano skausmą 
Pasiėmus -
Ant padėklo 
Tu nešies.

Dar atneš, 
Žavi nešėja, 
Tos degtinės 
Kaip tulžies. 
Gal ir aš 
Kada išėjęs 
Pasisupsiu 
Ant pušies.

Su manim 
Šią naktį -
Draugas. 
Porą duok 
Aitrių taurių. 
Vietoj to, 
Kad jį
Pasmaugus -
Aš už jį  
ir ją geriu.

Nebijok,
Vikrus mergišiau.
Iki dugno 
Gerk ir tu. 
Gundo kipšas 
Prisikišęs, 
Žybsi peilis 
Tarp dantų.

Bet nekelsiu kerštui rankos!
Nepastosiu
Tarpdury.
O jinai -
Tegu sau trankos!
Tegu renkas
Bet kurį.

Ar girdi,
Širdis kaip staugia ?
Aš - girčiausias
Iš girtų,
Ant jos kaklo
Pasismaugiau,
Pasismaugsi
Dar ir tu.

Dar ir tu 
Gali netekti 
Vieną kartą 
Mylimos. 
Ir ateisi 
Šaltą naktį 
Čia ieškoti 
Šilimos.

Tai atnešk, 
Žavi nešėja, 
Tos degtinės 
Kaip tulžies. 
Nebijok, -
Neišprotėjau. 
Nesisupsiu 
Ant pušies.


Paola

Akyta naktis. 
Kaip sušaudyta 
Kario milinė. 
Kažkur 
Generolai puotauja.

Tik tu -
Toks nuliūdęs, 
Lyg būtum 
Pardavęs tėvynę, -
Renki žvaigždeles 
Po dangum 
Tuščia sauja.

Praplaukia
Pro šalį
Tūzai
Ir dešimkės.
Ir damos,
Laimėję karalių.

Ir tu -
Ant medinių
Ramentų
Palinkęs -
Liūdnai pasitrauki
Iš kelio.

Ėjai ir kritai, 
Kad kiti 
Čia gyventų. 
Už gimtąjį 
Miestą 
Tu koveis.

Gyvybę davei 
O gavai 
Tik ramentus. 
Ir vienišas, 
Užmirštas 
Stovi.

Nusisuka moterys -
Puošnios 
Ir dailios. 
Madų ir dažų

Sudarkytos.

Paola!
.
Atsimeni vėl 
Savo pirmąją 
Meilę -
Mergaitę 
Iš tolimo 
Prarasto 
Ryto.

Paola! 
Paola!

Kur tu?
Lyg savęs,
Lyg praeinančių
Klausi.
Slapčia
Tik lydėtum
Iš tolo...

Iš tolo.
Iš tolo.

Tarp rožių
Pasaulio -
Tau buvo 
Gražia -
Gėlių pardavėja 
Paola.

Paola! 
Paola nutolo.

U hū ū!
Paola,
Paola!

Kažkas nelauktai
Meta žvilgsnį
Neramų.
Auksinį
Tau pinigą
Duoda.

Šilkai tie
Šalčiau
Užu rudenį
Šlama
Ir primena
Gelstantį
Sodą.

Paola! 
Paola!

Staiga 
Ji suvirpa. 
Ir tu 
Atpažįsti:
- Madam, 
Jūs gėlių 
Pardavėja?!

Ir ieškai
Apstulbęs
Lyg savo jaunystės.
Jaunystės?
Tu jos
Neturėjai.

- Paola! 
Ar tu 
Ar ne tu 
Palaidinę 
Man lopei? 
Ar tau, 
Ar ne tau 
Aukso kalnus 
Žadėjau?

Paola...

Paola? -
Nusijuokė 
Gatvė iš tolo, -
Nelaukė tavęs 
Penelopė, 
Ilgai užtrukai, 
Odisėjau.

Paola...

Kažkas akyse
Sumirgėjo,
Sutvisko.
O ne!
Tai tik deimantai
Žėri!

Tu parako 
Dūmuos 
Palaidojai viską.

O ji -
Su kitais 
Čia pragėrė.

Paola...

O pinigas 
Degina ranką 
Ir širdį. 
Meti jį 
Tarytum granatą.

Prakeikto
Metalo
Sprogimą
Išgirdę,
Abu vienas kitą
Supratot...

Tau liūdna
Be galo.
Minčių nesugaudai.
Lyg antkapiu
Užriti:
"Kekšė!"

Ir stovi,
Klausai,
Kaip širdis
Tavo rauda,
Rasa
Ant šaligatvio
Tekši.

O ne! 
Ta rasa -
Ne rasa.
Tai tik žvaigždės
Pabirę.

Paola!

Žegnokis... 
Nėra jau Paolos. 
Paola, 
Jaunystė -
Nutolo, 
Nutolo...

Abi jos -
Tau mirė.



Šiauliai, Šauliai!
Šiaulių mūšių didvyriui šiauliškiui Putrimui

Šiauliai,
Šiauliai,
Visi padūmavę
Keliai.

Griuvėsiuose 
Blaškos 
Pelėda žliba.

Pirmyn, 
Šauliai! 
Čia mūsų 
Mirties 
Ir gyvybės 
Riba!

Laimėsime mūšį 
Arba... 
Ne mums, 
Ne mums 
Gegužėlė raiba...

Pirmyn,
Šauliai!
Ką kris -
Užkris
Smiltužėlė
Gelsva, -
Žinokit,
Kad ji -
Lietuva,
Lietuva.

Pirmyn,
Šauliai!
Laimėsime mūšį 
Arba -
Apverks beržai, 
Ašarėlėm 
Žibą...

Miškuose 
Kukuos 
Gegužėlė 
Raiba,

Šiauliai, 
Šiauliai... 
Pirmyn, 
Šauliai!..

Ir temo -
Aptemo
Šviesi,
Šviesi
Narsaus
Būrio vado
Galva...

Šiauliai -
Šauliai -
Žolytėle žalsva!

Giliai, 
Giliai, 
Kaip giliai 
Lietuva.


Ateisiu tylią naktį

Ateisiu 
Tylių naktį 
Tyliau 
Užu šešėlį, 
Kai vaikščioja 
Po smėlį 
Žali beržų 
Šešėliai.

Ateisiu 
Žalią naktį 
Aušrų šilkais 
Apsegti 
Ir pasakų 
Pasekti:

Kaip vaikščioja
Po smėlį
Žalį
Beržų šešėliai.

Ateisiu
Naktį tamsią, 
Kai gūdžiai 
Šunys amsi 
Ir tavo mintys
Tamsios.

Ateisiu
Aš tą naktį
Tau žiburio uždegti
Ir pasakų
Pasekti:

Kaip vaikščioja
Po smėlį
Žali
Beržų šešėliai,

Ateisiu
Trankią naktį, 
Kada griaustiniai 
Darda.

Tik pasakyki, 
Kur esi, 
Tik pasakyk 
Man savo 
Vardą.


Nežiūrėk, nežibėk

Nežiūrėk, 
Nežibėk, 
Taip liūdnai 
Į akis. 
Ką darau 
Negerai -
Pats žinau. 
Nesakyk.

Tik pilniau 
Ir svaigiau 
Mano taurę 
Pripilk 
Ir stipriau 
Ir karščiau 
Tu mane 
Apkabink.

Bet ne tu,
O kita
Tavo rankomis
Glaus,
Ir liūdna
Valanda
Iškeliaus,
Iškeliaus.

Iškeliaus 
Ir negrįš 
Ir sekundė 
Šita -
Kaip ir aš, 
Kaip ir tu -
Niekada, 
Niekada.

Tai stipriau 
Ir karščiau 
Tu mane 
Apkabink 
Ir pilniau 
Ir svaigiau 
Mano taurę 
Pripilk.


Ugnelė

Pro klevus mėnesiena žibėjo, 
Skilo šukė balta pilnaties. 
Tau gegužis visai nerūpėjo, 
Ir skubėjai langelį užtiest.

Su manim tu norėjai pabūti 
Be mėnulio, klevų ir gėlių, 
Tik svirplys, įsitaisęs kamputy, 
Čirpė savo mažu smuikeliu.

Meile pasakų pasaka skleidės 
Niekada neregėtais vaizdais. 
Kad ilgai ji žydėtų, apsvaigęs 
Nenuskyniau aš jos su žiedais.

Tik išsinešiau toliuos į kelią 
Pabučiavimą, pilną kaitros. 
Ir širdy tebesmilksta ugnelė, 
Nesibijanti jokios audros.

Ir mintis po minties veja mintį 
Negaliu, negaliu nedainuot.
Negaliu tos ugnies užgesinti,
Nei pamest, nei kitam atiduot.


Netikra moneta

Kaip saulės 
Aš ilgėjaus 
Jos rankų 
Šilimos.

Bejos -
Man šalta 
Vėjuos. 
Bejos -
Nėra dainos.

Gal ją
Buvau sutikęs?
Atspėti negaliu.
O gal
Nuėjo tykiai
Kažkur
Kitu keliu?

Kaip saules 
Jos ilgėjaus. 
Kaip žvaigždę 
Ją rinkaus.

Ir ji -
Man suspindėjo!
Nukrito
Iš dangaus.

Tarp obelų 
Putotų 
Liepsnojo 
Kaspinai.

Sumaišė 
Mano protą, 
Visus kelius 
Jinai.

Aš ją glaudžiau 
Kaip savą, 
Taip laukiamų 
Seniai.

Bet...
Lūpos tos 
Melavo. 
Melavo bučiniai.

Ir buvo
Rankos šaltos. 
Bet aš nuo jų 
Degiau.

Ir išėjau 
Sugeltas, 
Sušalęs 
Dar daugiau.

Tai netikros 
Monetos 
Apgavo 
Blizgesys.

Tegu jinai 
Ir mėtos. 
Negrauš jos 
Ilgesys.

Ir vėl
Man šalta vėjuos,
Gyvenimo
Kely.

O ta,
Kurios ilgėjaus, -
Kažkur
Toli
Toli.

Ir jai
Gal šalta vejuos
Be mylimo
Dainos.

Galbūt
Aš jos ilgėjaus -
Nežinomos,
Vienos.


Nutolę toliai 

1.

Tu veltui stovi 
Akis pridengus. 
Tik jūrų žolės.
Tik šaltos bangos. 
Tik tolių 
Toliuos 
Nutolę toliai.

Toks ilgesingas 
Žuvėdrų klyksmas.

Kas atsitiks man? 
Kas atsitiks man? 
Kas tolių toliuos 
Jūreivio lauks?

Nutolau tolau. 
Toli nutolau. 
Kažkur pravertas 
Į dangų langas 
Ir žalsvos akys 
Kaip jūrų žolės 
Kaip žalias 
Riksmas.

Kas atsitiks man? 
Kas atsitiks man? 
Kas tolių toliuos 
Jūreivio lauks?

Nutolau tolau. 
Toli nutolau. 
Bet man vis girdis 
Pro juodą vėtrą 
Baltų žuvėdrų, 
Žaliųjų pievų 
Ir tavo riksmas.

Kas atsitiks man? 
Kas atsitiks man? 
Kas tolių toliuos 
Jūreivio lauks?

2.

Nutolau tolau. 
Toli nutolau. 
Nurimo rimo 
Arimų vėjas.

Nuskendo vėjas 
Mane lydėjęs.

Tik ilgesingas 
Žuvėdrų klyksmas 
Ir pasiliks man 
Ir pasiliks man.

Nutolau tolau. 
Toli nutolau. 
Užgeso geso 
Ant vėtrų kelio 
Silpna ugnelė.

Pavargo langas 
Ilgai budėjęs.

Ir tolių toliuos 
Nuskendo akys 
Kaip jūrų žolės 
Kaip žalias vėjas.

Tik ilgesingas 
Žuvėdrų klyksmas 
Ir pasiliks man 
Ir pasiliks man.

Nutolau tolau. 
Toli nutolau. 
Nutilo tilo 
Ir žalias, žalias
Bežadis riksmas.

Tik ilgesingas 
Žuvėdrų klyksmas 
Ir pasiliks man 
Ir pasiliks man -

Į tolių tolius
Jūreivį šauks.


Vysta žiedas smėly

Žengia brolių pulkai. 
Bet kuris ten, 
Kuris
Gintariniais plaukais 
Mano pilkas karys?

O kelias dulka. 
Dulka. 
Dulka.
Nutolsta - tolsta 
Brolelių pulkas. 
Vien tik pėdos 
Smėly.

Dūmuos dulkių baltų
Žengia mano
Karys.
Jam žiedelį metu...
Atsigrįžta -
Ne jis...

O kelias dulka. 
Dulka. 
Dulka.
Nutolo - tolo 
Brolelių pulkas. 
Vysta žiedas 
Smėly.


Prie pasakų miesto

Aš lauksiu
Prie Vilniaus,
Prie pasakų miesto,
Kur teka Neris
Su žara.
Aš lauksiu
Prie Vilniaus
Vilnijančio Vilniaus
Tavęs,
Mano meile,
Tyra.

Nerie,
Nešk laivelį.
Nenešk
Tik pro šalį,
Nenešk,
Mano meiles gilios.
Tik neški
Pro šalį
Viliokę mergelę
Plukdyki
Tu ją atgalios.

Aš lauksiu
Prie Vilniaus,
Prie pasakų miesto,
Kur teka Neris
Su žara.
Aš lauksiu
Prie Vilniaus
Vilnijančio Vilniaus
Tavęs,
Mano meile,
Tyra.

Čia gluosniu
Rymosiu
Ir dainų
Dainuosiu,
Kol mano
Laivelis atplauks.
Tada atsistosiu,
Džiaugsmingai
Pamosiu,
Kai dainai
Daina atsišauks.

Aš lauksiu 
Prie Vilniaus, 
Prie pasakų miesto,
Kur teka Neris 
Su žara. 
Aš lauksiu 
Prie Vilniaus
Vilnijančio Vilniaus 
Tavęs,
Mano meile, 
Tikra.

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page