LMS IC logo Lietuviu klasikines literaturos antologija

apie autoriu
bibliografija
turinys
PDF failas
kuriniu sarasas
pirmas puslapis
bg_stamp.jpg - 3098 Bytes
Jonas Aistis

POEZIJA

J.Aistis Poetry

    Jono Aisčio lyrika priklauso klasikos tradicijai, siekia harmonizuoti žmogaus ir pasaulio santykius. Ji yra moderni, nes poetas meistriškai pasinaudoja ir sudėtingomis išorinėmis formomis, ir vidinėmis kalbos galimybėmis, bet priešinga avangardiniam modernizmui, siekiančiam tiesioginių efektų. Jo lyrika susijusi su tikrove, iš jos gavusi ne vieną impulsą. Kartu ji yra sukurta tikrovė, gyva iš savęs pačios. Iš J.Aisčio lyrikos atpažįstama Lietuva, jos dvasia. Lyrikos graudumas, kylantis iš lietuvių tautos pasaulėjautos gelmių, turi atsvarą - tyrų džiaugsmą, spindintį giedrumą.
    Savo poezijos aukštumas J.Aistis pasiekė Nepriklausomoje Lietuvoje. Jo kūryboje galima išskirti du etapus: eilėraščiai parašyti Lietuvoje ir išeivijoje. Čia pateikiami abiejų kūrybos laikotarpių eilėraščiai.
    Pirmoji J.Aisčio poezijos knyga Eilėraščiai pasirodė 1932m. Šiuo debiutiniu jauno poeto rinkiniu lietuvių poezija pakilo į naują pakopą, emocijų bei pojūčių kultūra "pasivydama" Vakarus ir išsivaduodama iš provincializmo, trafaretinio patriotizmo. Rinkinyje atsispindi visos antrojo nepriklausomybės dešimtmečio poezijai būdingos temos - nuo intymios autoanalizės ir identifikavimosi su išsilavinusios iš ilgaamžio jungo Lietuvos likimu iki pagiežos ir kartėlio pilnos naujos valstybinio gyvenimo realybės kritikos bei politinės satyros.
    Antrajame rinkinyje Imago mortis (1933) Aistis pasiekė savo kūrybos zenitą. Jis čia pasirodė kaip jau galutinai susiformavęs poezijos instrumento virtuozas. Rinkinys yra toks vientisas ir vienalytis, jog primena muzikinę frazę, kurioje temos ir jų variacijos susilieja į tobulai darnią visumą. Čia nėra nė vieno silpno eilėraščio. Šiame rinkinyje visko centre stovi žmogus plačiausia ir kartu paprasčiausia šio žodžio prasme.
    Trečiuoju rinkiniu Intymios giesmės (1935) Aistis pasiekė mūsų literatūrinės kasdienybės praktikoje lig tol negirdėto populiarumo, pralauždamas visas įmanomas užtvaras (net ideologines) ir laimėdamas visuotinį pripažinimą. Už 1937m. išėjusį rinkinį Užgesę chimeros akys Aisčiui buvo paskirta valstybinė premija. Tai buvo lyg ir oficialus jo visuotinio pripažinimo patvirtinimas.
    Antrajam J.Aisčio kūrybos etapui priklauso Amerikoje išleisti rinkiniai Be tėvynės brangios (1942), Nemuno ilgesys (1947), Sesuo buitis (1951), Kristaliniam karste (1957). Poetas grįžta prie senųjų, laiko išbandytų poezijos versmių, į tobulos formos iliuzijų saugų prieglobstį.


Dėkojame p. Aldonai Aistienei už galimybę skelbti Jono Aisčio poeziją.