r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Balys Sruoga
MILŽINO PAUNKSMĖ

TREČIAS VEIKSMAS: ŽEMĖS TRAUKA (Du paveikslu)

PIRMAS PAVEIKSLAS
Vilniaus pilis 1430 metais


I

SONKA, ZBIGNIEVAS 

ZBIGNIEVAS 

Dabar nebereikės jau jam karūnos!

SONKA 

Toksai dar, rodos, tvirtas buvo senis 
Ir taip staiga kaip pūzdras subyrėjo!

ZBIGNIEVAS

Man rodos, Lietuvoj visi tokie:
Kol sveikas, tai gyvena šimtą metų, 
Bet kartą krito - tai jau galas tikras. 
Vargu ar Vytautas beatsikels!

SONKA 

Kiek aš gavau dėl jo prisikentėti! 
Kaip prasidėjo nuo bylos Horodlėj -
Tai lyg pikta dvasia prikibęs smaugia...

ZBIGNIEVAS 

Puikus tai buvo vaizdas ir graudingas! 
Išjojo jis karaliaus pasitikt 
Už miesto vartų tartum jaunikaitis 
Ant balto žirgo, auksu išdabinto.
Linguoja vėliavos, trimitai gaudžia... 
Karalius šluostyt ašaras pradėjo... 
O žirgas Vytauto piesta sustojo, 
Karčius papurtė, suprunkštė ir šoko 
Per lauką lėkt kaip viesulas pašėlęs... 
Ir kunigaikštis krito kaip stuobrys...

SONKA 

Jis, sako, sirgęs. Ant pečių votis 
Kankinus jį nuo pernai, sako, metų.

ZBIGNIEVAS 

Taip, Vytaute! Taip neseniai Europa 
Ir Azija drebėjo prieš tave. 
Dabar guli kaip marvas patale -
Ir kas beliko iš galybės tavo? 
Dar merdi tu, o jau kiti pradėjo 
Ant tavo kelio pelenus barstyt!

SONKA 

Atlėgo man širdelė, atsigavo... 
Gal nors senatvė mano bus giedresnė!

ZBIGNIEVAS

O tu, brangioji, neminėk senatvės, -
Aš naują tau žiedais nuklosiu kelią, -
Ir laime džiaugsies tu, ir mylima...

SONKA 

Man tai saldu girdėti iš tavęs... 
Ir tu manai, kad Švitrigaila nieko?..

ZBIGNIEVAS 

Kol su tavim esu, gali tikėti, 
Kad tavo laimė - tai drauge ir mano...

SONKA 

Dabar man gera... Aš tokia laiminga... 
Bet... vieno aš suprasti negaliu:
Taip pyko Vytautas, kai Švitrigailą 
Paleidot iš kalėjimo... Dabar -
Vėl Vytautas jį įpėdiniu skiria...

ZBIGNIEVAS 

O ką daugiau galėjo jis daryti? 
Ne moterį į Lietuvą juk skirs, 
Ištvirkusią valstybę, tamsią, žiaurią!

SONKA 

Bet Švitrigaila - toks baisus žvėris...

ZBIGNIEVAS 

Lengviau išmokyt tokius paklusnumo... 
Žiūrėk, dar Vytautas alsuoja, riečias 
Mirties glėby, o Švitrigaila jau 
Šeimininkauja Lietuvoj, - net miela! 
Dabar jau kelia nerimą bajorai, -
Netrukus tikro maišto susilauks...

SONKA 

Sunku su juo! Ir kaip su juo kalbėti?

ZBIGNIEVAS 

Kai Ordinas, Maskva, gudai, totoriai 
Prislėgs jį - gelbėti ateit turėsim. 
Ir bus su Lietuva kita kalba, -
Iš unijos beliks tik vaivadystė...

SONKA 

Koksai galingas tu! Aš taip džiaugiuos..

ZBIGNIEVAS 

Ir tavo sunūs, karaliene, bus 
Galingi viešpačiai nuo Baltijos -
Lig Krymo, lig Juodosios jūros kranto, 
Nuo Elbės, nuo Karpatų - lig Maskvos!

SONKA 

Ar visuomet toks geras būsi man?

ZBIGNIEVAS 

Ar geras būsiu, klausi tu? Brangioji, 
Tik tau statau galybės puošnų rūmą! 
Žinai, kad Šventas Sostas pasiryžo 
Rusus grąžinti į krikščionių tiesą? 
Tegu iškils bažnyčia katalikų 
Blizgėjimo šviesa lig pat dangaus, -
Išganymą paskendusiems piktybėj 
Kaip duoną mirštantiems iš bado neš! 
Ir šitą didį rusų sugrįžimą 
Įvykdyt turi karūna! Mes! Lenkai! 
Todėl ir turi būt stipri valstybė, -
Pasiekti Maskvą, Volgą ir Uralą! 
Mes pildom Švento Sosto valią teisią, -
Ir laimins jis visus, kurie tiktai 
Eilėsna stos bažnyčios apgynėjų! 
Ar tu žinai, kas bus tuomet?.. Žinai?.. 
Aš - arkivyskupas visos valstybės, 
O tu - brangioji karalienė mano, 
Kaip saulė, saldžia spindinti liepsna...

	Įeina Sieščencas

II

TIE PATYS; SIEŠČENCAS

SIEŠČENCAS 

O! Arkivyskupas! Sakyk tu man! 
Kaip saulė spindi... Kaip sakai? Dešra?

ZBIGNIEVAS
 
	dvigubai supykęs 
Ko, niekše, landai po karaliaus rūmus?!

SIEŠČENCAS 

Pamelavai. Čia rūmai kunigaikščio. 
Gal ir karaliaus šiandie būt jau buvę, 
Jei, dvasiškas tėveli, tu karūną 
Nebūtum kaip vagis nukniaukęs naktį.

ZBIGNIEVAS 

Šviesiausia karaliene, aš prašau...
 
	Mostas, prašantis išvaryt Sieščencą 

SONKA 

Čionai ganytojas karaliaus laukia...

SIEŠCENCAS 

Vaje, atleisk, šviesiausia karaliene, 
Pro vyskupą tavęs nepastebėjau... 
Gerai, kad tu čionai. Mum be tavęs 
Su vyskupu nekaip labai išeina...

SONKA 

Atstok! Kitaip - karaliui aš pranešiu...

SIEŠČENCAS 

Ar nesakiau, šviesiausia karaliene, 
Kad tu esi kaip auksas tarp rugienų! 
Tu visuomet buvai pilna malonės 
Ne vien tiktai karaliui... vyskupėliui... 
Jos ir kitiems ištekdavo lig sočiai...

ZBIGNIEVAS 

Kaip tu drįsti prieš karalienę lot!

SONKA 

Tu, pliuški, įžeidei karaliaus garbę! -
Kabosi ant šakos kaip kiauras maišas!

SIEŠČENCAS 

Šviesiausia karaliene, tai teisybė, 
Kai supyksti, - tai tavo veidas daros
Kaip angelo skaistus, kaip rožė mielas..
Jei tavo veidą šitokį regėsiu -
Man linksma bus kaboti ant šakos 
Ir, draikant kojas, garbinti tave...

SONKA 

O, Viešpatie!

ZBIGNIEVAS 

Kalbėt su juo nenoriu!

SIEŠČENCAS 

Aš suprantu dabar, kodėl berniokai, 
Zaremba, Hinča ir visi kaip musės 
Į medų, - limpa prie saldžiųjų lūpų...

SONKA 

Laukan, galvijau tu!

	Įsiutusi nori išeiti, Zbignievas sulaiko ją

ZBIGNIEVAS

Galiu prisiekt! 
Kol šis galvažudys lankys karalių -
Tol mano koja neįžengs pas jį!

	Išeina: Sonka į vieną pusę, Zbignievas - į kitą

III

SIEŠČENCAS, vienas

SIEŠČENCAS 

Palaukit, ponai! Kur jus galas veja? 
Aš draugiškai pasikalbėt norėjau, 
O jie - lyg sotūs būt tetervinai -
Kur kelmas, kur šakelė... Et, sakau!

	Įeina Jogaila pro trečias duris

IV

JOGAILA, SIEŠČENCAS

SIEŠČENCAS 

Karaliau mylimas! Bene pakart 
Mane rengies? Kad tu tiktai žinotum, 
Kokią malonią kalbą aš turėjau!

JOGAILA 

Girdėjau, riteri. Nereikia erzint.

SIEŠČENCAS 

Ką aš galiu daryt? Kai pamatau 
Ganytoją - širdis niežtėti ima... 
Žinai, jis gyrės karalienei būsiąs 
Greit arkivyskupas visoj valstybėj...

JOGAILA 

Liežuvio nevaldai. O pats žinai, 
Kad man kaskart sunkiau tave beginti.

SIEŠČENCAS 

Valdysiu aš liežuvį - nevaldysiu -
Vis tiek jie man pakaušį nuplikys...

JOGAILA 

Man gaila, riteri, tavęs. Tu - žūsi. 
Ir taip retėja mūsų eilės baisiai...

SIEŠČENCAS 

Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis!

JOGAILA 

Nelaimė Vytauto lyg sužalojo 
Mane, lyg, rodosi, sulaužė kaulus.

SIEŠČENCAS 

Karaliau, Vytautas pagis, - toks tvirtas!

JOGAILA 

Taip daug krūvon nelaimių susidėjo. 
Prislėgė man senatvę kaip akmuo. 
Klaiku man daros...

SIEŠČENCAS

Mylimas karaliau, 
Gyvenime svarbiausia - geras ūpas!

JOGAILA 

Tau gera, riteri, sakyt. Tu - laisvas. 
Tu šiandie čia, rytoj - kitur, ir niekas 
Tavęs įstatymais nesuvaržys. 
Tave galvažudžiu vadina...

SIEŠČENCAS

Keikia 
Mane, bet gero ūpo nenustoju...

JOGAILA 

Žinau tave. Žinau aš visą tiesą. 
Bet atviras esi žmogus. Ne suktas. 
Tu vienas prieš mane neveidmainiauji.
Todėl ir branginu tave kaip draugą.

SIEŠČENCAS

Per daug garbės man, mylimas karaliau...

JOGAILA 

Kaip liūdna mirt senam, tu nesuprasi. 
Gyvenimą kaip elgetai praleidus! 
Karalius! Dengia galvą karūna! 
Bet pats tu - kalinys! Tu - juodas vergas, 
Visiems tu tarnas vienas visuomet! 
Tu nesuprasi, riteri, manęs...

SIEŠČENCAS 

Aš pasakyčiau, kaltas pats esi:
Varyk velniop klastingus patarėjus, -
Geruoju neis - iškarti pusę liepk!

JOGAILA 

Aš - užkurys! Ar tu žinai, ką reiškia -
Karalius užkurys?! Kur tu matei, 
Kad kalinys galėtų pasirinkti 
Kalėjimo sargus? Taip pat ir aš. 
Gal yr karaliai kur kitur. Ne Lenkuos. 
Parduos tave su sąžine, su siela 
Už menką pinigą, už žemės šiukšlę. 
Tau įsakys, ką tu turi daryti. 
Kalbėti ką. Mylėti. Jausti. Vesti... 
Nepažiūrės, ko trokšta tavo siela. 
Sutuoks tave. Vaikų tau prigimdys! 
Laiške ne tai parašo, ką man skaito, 
Ir skaito man ne tai, kas parašyta! 
Karalius - užkurys! Cha cha! Nešioju 
Karūnos auksą ant žilos galvos! 
Senatvėje į grabo lentą linkstant, 
Ne karūna man guli ant galvos, 
Bet gėda. Žemės slegianti trauka.

SIEŠČENCAS 

Tavęs tokio dar nemačiau, karaliau. 
Kalbi kaip moteris kokia... Kas tau?

JOGAILA 

Gyvenimą tylėjau savo visą. 
Kenčiau... Nebegaliu! Širdis pratrūko. 
Tėvynėj savo aš nebegaliu 
Bebūti aklas, kurčias, nebylys! 
Kai Vilniun atvažiuoju - man kitaip...
Čia viskas miela širdžiai. Man čionai 
Lengviau alsuot. Kalnai, kalneliai, klonys.. 
Neries bangų švelnioji pyniava... 
Prie vieškelio plataus sodeliai vyšnių... 
Lakštingalos giesmė alyvų krūmuos... 
Net dargana, šalna rudens vėlyvo -
Kaip laimės sapnas Viešpaties paunksmėj! 
Lankau senas vietas... Kaip tremtinys! 
Ir vienas skausmą - vienas - slėpt turiu!..

SIEŠČENCAS 

Neišmintingas tu buvai, karaliau, 
Dėl Lenkijos nustodamas tėvynės.

JOGAILA 

Ne vien karaliai klysta vesdami... 
Kaip aš mylėjau šventąją Jadvygą!

SIEŠČENCAS 

Mylėjai tu, tikiu, tai gali būti... 
Bet ji - tave?.. Karaliau mano mielas!

JOGAILA

Net meilės džiaugsmas, dovana žmonių, 
Nebuvo lemta man pažint gyvenant! 
Šeima manoji... Dieve, kam mane 
Taip rūsčiai nubaudei! Kodėl ne aš, 
Bet Vytautas mirtingam patale! 
Tamsusis kapas mano Lietuvoj 
Lengvesnis būtų man neg karūna 
Auksinė žemėj svetimoj senatvėj...

SIEŠČENCAS 

Man liūdna pas tave gyvent, karaliau...

JOGAILA

Ką tu manai?

SIEŠCENCAS

Be darbo ilgu man...

JOGAILA 

Pas čekų husitus rengies keliaut?

SIEŠCENCAS 

O ne! Norėčiau aš... pas Švitrigailą... 
Manau, turėsiu darbo aš pas jį!..

JOGAILA 

Ir tu mane rengies apleist senatvėj? 
Su vasaros kaitra paukšteliai skrenda, 
Pavasarį užmiršdami ir žiedus, 
Kuriais jie džiaugės meilėj ir gyveno... 
Ir viskas samanos visur pas žmones, -
Tik samanos, - tik samanos, - žmogau...

	Įeina Sonka ir Švitrigaila su raktais rankose

V

TIE PATYS; SONKA, ŠVITRIGAILA

ŠVITRIGAILA 

Tai šitą riterį pakart prašei, 
Taurioji karaliene? Riteri, 
Girdėjau, tavo karalienei rūpi,
Kad tu kur ant šakos prasivėdintum?

SIEŠCENCAS 

Šviesiausia karalienė palankumo 
Man niekuomet per daug šykšti nebuvo..

ŠVITRIGAILA 

Nepliopk. Štai raktai. Imk. Pilies rūsius 
Eik peržiūrėk. Praneši man, ką radęs. 
Reikės - netruksiu aš tavęs pakart. 
Keliauk.

SIEŠČENCAS 

Klausau. Sudieu, karaliau mielas. 
Manęs blogu žodžiu tu neminėk...

	Išeina

VI

TIE PATYS, be SIEŠČENCO

SONKA 

Atrodo, jūs abudu, kunigaikšti, 
Su riteriu pažįstami geri?.. 
O aš maniau...

ŠVITRIGAILA

Gerai, kad moteriškė 
Nors apie riterį galvoti ima...

JOGAILA 

Taip, taip. Tu atėjai, meilingas broli. 
Bajorai Lietuvos tavim pradėjo 
Man skųstis...

ŠVITRIGAILA 

Man kas rūpi skundai jų!

JOGAILA

Tačiau...

ŠVITRIGAILA

Matyt, daugiau jie neišmano, 
Kaip unijas rasyt, piršliaut ir skųstis?

JOGAILA 

Bijau, kad, mielas broli, tu suklydai. 
Tu Vytauto valia likai paskirtas 
Didžiuoju kunigaikščiu Lietuvos. 
Ir valią jo pagerbti tu turi.

SONKA

Čia Vytauto joks nuopelnas. Seniai 
Turėjo būt skriauda atitaisyta, 
Kuri tik gėdą visai darė šeimai.

ŠVITRIGAILA

Labai dėkoju, karaliene. Gaila, 
Nemėgstu moterų, kai... gėdą mini! 
Aš Vytautą gerbiu, kiek man to reikia, 
Ir boboms mokyti savęs neleisiu!

JOGAILA 

Bet Vytautas dar gyvas. Jam priklauso 
Likimas spręsti Lietuvos. Ir turto. 
O tu šeimininkauji jo namuos. 
Ir turtą jo kažin kur gabeni. 
Tu Lietuvos suskaldai bajorus 
Ir slėgi rūpesčiu mane sunkiu.

ŠVITRIGAILA 

O kas mane kankina - tau nerūpi? 
Nerūpi, kad tu, pats grybu pavirtęs, 
Patvindei mano kraštą paleistuviais? 
Kad viskas padrika kaip gaisro vietoj?!

JOGAILA 

Nežino nieks, ką tu manai. Tik mato, 
Jog griūva Vytauto pradėtas darbas... 
Tu niekuo netiki. Kaip jie tikės?..

ŠVITRIGAILA

Jei netiki bajorai manimi,
Tai kaipgi aš galiu tikėti jais?!
Dar nežinau, kur - angelas, kur - velnias.
Per daug kvailių ausų pridirbai sienoms,
Kad aš ką nors galėčiau pasakyti, -
Dar maža Vytauto tau pamokos?

JOGAILA

Dar tu turėsi būti seimo rinktas, 
O tu elgiesi kaip? Žaidi! Sieščencui 
Raktus tu įdavei! Ar tu žinai, 
Kaip įsižeis dėl to visi bajorai?

ŠVITRIGAILA 

Sieščenec neapvogs. Jis puikiai žino, 
Kas laukia jo. Žmonių, - žmonių man reikia! 
Žmonių, kad vykdytų, kas įsakyta, 
Ilgai nesamprotavę. O kalbėti -
Aš Lenkų palieku bajorams teisę.

JOGAILA 

Gerų žmonių įžeist nereikia tyčia.

SONKA 

Ką reiškia pyktis Lietuvos bajorų! 
Didysis kunigaikštis turi teisės 
Daugiau neg Vytautas...

ŠVITRIGAILA

Tavęs kas prašo 
Kišt nosį tarpdurin? Geriau tu eitum 
Ir mintum molį pragare...

	Įeina Zbignievas

VII

TIE PATYS; ZBIGNIEVAS

ZBIGNIEVAS

Karaliau, 
Tai negirdėtas daiktas! To betrūko, 
Kad vaitas iš Bendzino kaip namie 
Pradėt šeimininkaut karaliaus rūmuos! 
Jis landžioja visur su raktų pundu... 
Karaliau, piktinas tavim bajorai!

JOGAILA 

Matai, sakiau tau, broli, kas išeis.

SONKA 

Tai kunigaikštis davė jam raktus.

ZBIGNIEVAS 

Ach, kunigaikštis?.. Per anksti pradėjai...

ŠVITRIGAILA

O kas tau rūpi, pone, ką pradėjau? 
Eik cerkvėn - poterius kalbėk ir melskis 
Už savo nuodėmes, - tenai tau vieta. 
Aš laiko neturiu su jum daugiau 
Kalbėt. Ir pliaukšt kaip jūs. Girdėjot, - ką? 
Na, tai dar jūs išgirsite mane.

	Išeina

VIII

TIE PATYS, be ŠVITRIGAILOS

SONKA 

Suklydai, vyskupe! Apsigavai! 
Jis neklausys! Jisai visus parduos!

ZBIGNIEVAS 

Aš juk sakiau - laukinis gyvulys!

JOGAILA
 
	ilgesiu besigrauždamas 
Koksai klaikus ruduo... Aš visuomet 
Vėlyvojo rudens nemėgau... Taigi. 
Jis visuomet nelaimę neša man. 
Kaip, vyskupe, manai? Ne taip... ne taip.. 
Pavasaris... žydėjimas... Čia šalta... 
Kaip Vilniuje nyku... Visi ten, Trakuos... 
Pas Vytautą, ligonį... Jie tenai...
O mes čia sėdim... Tartum kažko laukiam... 
O Vytautas be mūsų... Trakuos... miršta...
Karališkai... Kaip, vyskupe, manai?

	Įeina Sieščencas

IX

TIE PATYS; SIEŠČENCAS

SIEŠCENCAS
 
	Šelmiškai nusiteikęs 
Kaip tarnas paklusniausias - vergas - jautis, -
Lenkiuos žemai karališkai šeimynai, 
Pradėdams savo pareigas naujas. 
Šviesiausias kunigaikštis Švitrigaila 
Šeimininku mane paskirti teikės 
Ir prašė pasirūpint, kad svečiai 
Jo sotūs būtų kaip namie, miegotų 
Minkštai, tarpusavy jaukioj taikoj... 
Labai prašau... Ko reikia kam - prašau...

ZBIGNIEVAS 

Prasmek tu pragaran, šėtone kreivas! 
Tai kvailas juokas! Piktas įžeidimas! 
Pėda užnuodyta čia kiekviena! 
Čia oro kiekviena pašvinkus sauja!

JOGAILA 

	slėpdamas įsižeidimą 
Nelaiko niekas pririšto... Kaip nori...

ZBIGNIEVAS

	įgeltas 
Nė valandėlės čia nebepaliksiu! 
Ir tau, karaliau, aš vardu karūnos 
Į Krokuvą greičiau patarčiau grįžt, -
Sušaukti seimą ir daryti tvarką, -
Nelaukt, kol už tave aš padarysiu!

JOGAILA
 
	priimdamas iššaukimą 
Tu taip manai? O Trakuos kaip... ligonis?..

ZBIGNIEVAS 

	jausdamas savo galią, įtūžęs 
Komedija dėl Vytauto karūnos, 
Kaip muilo burbulas, dabar baigta, -
Visų komedijų pati kvailiausia! 
Tau nebėra ko veikt daugiau čionai, -
Ir bėk, skubėk, karališkas seneli, 
Kol dar žeme tave nešioja kojos, -
Kol suvaikėt visai nesuskubai!

SONKA 

Teisybė. Vyskupas, matai, supyko... 
Karaliau, tu klausyti jo turi 
Ir baigt komediją greičiau... kaip vyras.

JOGAILA
 
	itin prislėgtas
Gerai. Klausau. Baigiu. Tuojau. Dabar. 
Važiuoju aš iš čia... Baigiu. Baigiu. 
Kur laukia Vytautas, mieliausias brolis... 
Jūs Trakai! Trakai! Ir mane priglausit... 
Mum, vyskupe, ne pakeliui šį kartą...

	Pauzė; jogailiška ironija

Tu - Krokuvon? Toks vienas? Nebaisu? 
Sieščenec, mylimas, prašau, būk geras:
Tu palydėk garbingą vyskupą... 
Stačiai į Krokuvą... jį pristatyk! 
Na... dar... gali paimt... ir karalienę...

	Jogaila skubiai išeina;
nejaukumo ir nesusipratimo nebylė scena

X

TIE PATYS, be JOGAILOS 

SIESČENCAS

	pirmas supratęs padėties ironiją, šelmišku džiaugsmu 
Žemiausias tarnas jūsų, mano ponai...

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page