r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Balys Sruoga
MILŽINO PAUNKSMĖ

ANTRAS VEIKSMAS: KARŪNOS VĖTRA (Keturi paveikslai)

TREČIAS PAVEIKSLAS
Krokuva. Karaliaus rūmai. Zbignievas sėdi prie stalo ir rašo. Popiežiaus legatas dominikonas Andrius vaikšto po kambarį


I

ANDRIUS, ZBIGNIEVAS

ZBIGNIEVAS 

Man rodos, skundas neblogai išėjo.

ANDRIUS 

Ir nieko įrašyt nepamiršai?

ZBIGNIEVAS 

Išdėsčiau viską. Kaip karūną Lenkų 
Jam siūlėm ir kaip jis jos atsisakė... 
Tenori Lietuvos jisai karūnos -
Nutraukti unijos ryšius - bažnyčią 
Pavojun pastatyti katalikų -
Rytų klaidatikiams pakelti galvą! 
Tegu žinos dabar visi krikščionys, 
Koks slibinas karūnos užsimanė!

ANDRIUS 

Bet ar karalius jį pasirašys?

ZBIGNIEVAS 

Dėl to - tai vargo didelio nebus...

ANDRIUS 

Negali būt! Prieš Vytautą jis drįs 
Rašyt krikščioniškai Europai skundą, -
Prieš Vytautą prašyt pagalbos?

ZBIGNIEVAS

Drauge, 
Tu nežinai, kaip mums sunku darbuotis!

ANDRIUS

Europai skundą jis pasirašys?
Be kanclerio žinios? Pats vienas? Čia?

ZBIGNIEVAS

Pasirašydavo juk iki šiol!

ANDRIUS

Aš to suprast ir negaliu. Taip bijo 
Jis Vytauto, - ir ranką kels prieš jį!

ZBIGNIEVAS 

Lotyniškai jis nesupranta... Rašo? 
Na, raštas jo - ano pasaulio vertas... 
Che che! Žinoti nori, kaip jis rašo? 
Palauk, po pamaldų grįš iš bažnyčios...

ANDRIUS 

Man gaila senio... Bet ir Vytautas! 
Bet Lietuvos karūnos jis negaus! 
Jau uždrausta Europos vyskupams 
Jis karūnuot... Žiūrėsiu, kaip jis versis! 
Aš pranešiau karaliui Sigismundui, 
Jei drįstų Vytautą jis karūnuoti, -
Supyks Šventasis Tėvas: teikt karūną -
Apaštalų teturi teisės Sostas!

ZBIGNIEVAS 

Bet Sigismundas, drauge, kalba savo... 
Esą garsieji mokslo vyrai skelbę, 
Kad ciesorius karūną galįs teikti 
Be Švento Sosto pritarimo... 
Remias Įstatymais senais, šventais kanonais...

ANDRIUS 

Tai apstatykit jūs pasienį visą 
Sargybomis, - ir nepraveš karūnos...

ZBIGNIEVAS 

Seniai apstatėm jo visus pasienius, 
Bet kas iš to? Pro ordino praveš 
Žemes - vis tiek sugauti jį sunku. 
Kas kita būt... Tu, drauge, negalėtum, -
Jei Sigismundas nesiliaus geruoju, -
Ar negalėtų Šventas Sostas jį 
Atskirti nuo bažnyčios?.. Prigrūmoti?

ANDRIUS 

Šventasis Tėvas nesutiks. Ir kaipgi? 
Atskirsi Sigismundą - tuoj husitai 
Pakeltų galvą... Jis prilaiko juos. 
Verčiau jau Sigismundas, ne husitai! 
Bet štai, ką aš manau. Atimti reikia 
Iš Vytauto globos bažnyčios teisė... 
Ir jis patsai atskirti nuo bažnyčios!

ZBIGNIEVAS 

Didžiausią klaidą, drauge, padarytum! 
Man rodos, Vytautas tik to ir laukia. 
Juk jis pareiškė: jei Šventasis Sostas 
Nenusileis prieš jo užsispyrimą -
Tai kitą popiežių jis pasirinks!

ANDRIUS 

Negali būt?! Ir šitaip kalba jis? 
Manai, kad jis tai gali padaryti?..

ZBIGNIEVAS 

Bedievis toks, - kodėl gi ne?! Ir sukčius! 
Atskirtų jį bažnyčia katalikų -
Prie rusų prisidės. Jam nesunku! 
Kaip išsikeikt! Sujauks, sukels prieš mus 
Rytų pasaulį visą, o tuomet -
Dėl rusų krikšto nebeteks svajoti, -
Ir visas mūsų darbas eis per nieką!
Tik pamanyk: tokios daugybės žemių 
Dėl jo bažnyčia motina nustotų! 
Tai, drauge, pats matai, koksai čia darbas… 
Sunku. Labai sunku. Pranešk ir Romoj...

ANDRIUS 

Na, jau tavęs aš Romoj neužmiršiu...

	Įeina Jogaila su rožančium rankose

II

TIE PATYS; JOGAILA

ZBIGNIEVAS 

Šviesiausias pone, - mes tavęs čia laukėm. 
Tau... brolis Švitrigaila rašo... laišką... 
Jei iš kalėjimo tu jį paleisi -
Ketina... jis pastoti... vienuolynan... 
Važiuot į Romą... nuodėmių atmelst... 
Atsižadėt pasaulio šio menkystos... 
Štai Sosto Šventojo atstovas imas 
Patsai įšventint brolį Švitrigailą...

ANDRIUS 

Bet, vyskupe, juk aš nė nežinau...

ZBIGNIEVAS 

Aš ir sakau... Karaliaus brolis sėdi 
Kalėjime... Vienuolis nori būti... 
Įšventinti jis reikia... Rašo laišką... 
Palaiminti karalių patį prašo... 
Šviesiausias pone, štai žiūrėk, jo laiškas...

	Andrius ryja juokų

JOGAILA

	varto jam paduotą prirašytą lakštą, nemokėdamas skaityti 
Mieliausias mano brolis Švitrigaila.
Atsiliepė. Atsiliepė. Gerai. 
Ką pasakys šviesiausias kunigaikštis?

ZBIGNIEVAS 

Ką pasakys?.. Jis apsidžiaugs tiktai. 
Nes kai išvyks į Romą Švitrigaila, 
Pastos į vienuolyną... Viešpataut 
Lengviau bus Vytautui... Nebus jam priešo, 
Kuris į sostą jo kėsintis gali...

JOGAILA 

Taip, taip. Mieliausias mano Švitrigaila. 
Palaimint prašo... nori būt vienuolis...

ZBIGNIEVAS 

Šviesiausias pone, man atrodo, reikia 
Tuojau rašyt jam ir palaimint...

JOGAILA 

Rašyk, rašyk. Sakyk, kad aš gailiuosi 
Jaunystės jo. Labai man gaila. Taigi. 
Tu parašyki jam, kad aš jau senas. 
Visai pasenęs. Taigi. Parašei? 
Ar jis mane užmiršo? Aš neužmiršau. 
Neužmirštu aš nieko. Niekuomet. 
Aš laiminu į vienuolyną. Taigi. 
Prašau Aukščiausiąjį šventos Apvaizdos.
Visi vienuoliai mes. Tiktai vienuoliai. 
Gyvenimą praeinam be pastogės. 
Rašyk tu jam, ir aš - vienuolis. Taigi. 
Nuo pat gimimo mano... Nuo pat lopšio... 
Kalėjimas... Kalėjimas. Teisybė. 
Kas yr kalėjimas? Nežino niekas. 
Gyvenimas - kalėjimas. Teisybė. 
Ar parašei? Rašyk, tegu neliūdi, 
Atsisakydamas pasaulio šio
Džiaugsmų. Dienos šviesos. Nakties tamsybės..
Kas yr gyvenimas? Trumpa viešnagė.
Visi mes esame svečiai pasauly.
Ir tu esi, ir vyskupas, ir aš.
Rašyk, aš ąžuolą pasirinkau.
Lentom išpjauti liepsiu. Taigi. Rąstais.
Tegu, kol gyvas aš, padirbs man grabą.
Kaip lopšį. Storą. Sunkų. Kaip vežimą.
Namo turiu keliaut. Pas mano Tėvą
Aukščiausiąjį. Namo. Namo. Aš - svečias...

	Andrius, monologo pradžioj besivaipęs, ilgainiui rimtėja, nesmagiai jaučiasi;
lyg sąžinės graužiamas, nebeištveria ir išeina

III

TIE PATYS, be ANDRIAUS

JOGAILA 

Aha. Išėjo jis. Aš jo nemėgstu. 
Negeros akys jo. Kaip pelenai. 
Rašyk, aš laiminu. Aš laiminu... 
Ir aš drauge su juo verkiu. Gailiuosi. 
Gal susitiksime kada... danguj...

ZBIGNIEVAS 

Aš jau baigiau.
	Duoda Jogailai raštą

JOGAILA 

Pasirašyti reikia?

ZBIGNIEVAS 

Ganės ir antspaudo... štai šitoj vietoj...

	Jogaila vargsta prie antspaudo, - lyg norėdamas suvokti, 
kas jame parašyta, lyg norėdamas pasirašyti ar antspaudą pridėti
Tai džiaugsis Vytautas, kai sužinos, 
Kokį rašai tu laišką Švitrigailai...

JOGAILA 

	supratęs ironiją 
Taip greitai rašalas išdžiūvo?

ZBIGNIEVAS 

	aiškiau perregima ironija
Naujas... 
Iš Pešto išrašiau... Iš Sigismundo. 
Dabar sunku geresnė gauti rūšis, -
Gal net sunkiau kaip dvarui šeimininkė…

JOGAILA 

Pala. Pala. Sakyk, juk Švitrigaila -
Ir vedęs. Ir šeimyną turi. Taigi. 
Tai koks dabar vienuolis bus jisai?

ZBIGNIEVAS
 
	patenkinta ironija
Atgailestaus, apleis pasaulį... melsis... 
Klykdama įsiveržia Liucija

IV

LIUCIJA

	baisiai suvargus, pamišėlės išvaizda 
Šviesiausias pone! Viešpatie! Karaliau! 
Užtark tu už mane! Išgirsk! Priglausk! 
Te šermenims paskambina varpai!

JOGAILA 

Nusiramink, vaikel! Kas tu esi?

LIUCIJA 

Našlaitė, taip... Našlaitė... Ne! Blogiau! 
Buvau mergaitė, neseniai... Kaip vakar... 
Juk tu žinai: mergaitė... Man baisu! 
Karaliau, aš prašau, pasigailėk!..

JOGAILA 

Vaikel...

LIUCIJA

Jis buvo toks raganius... Piktas! 
Žiaurus! Aš nežinau, kaip atsitiko...

JOGAILA 

Kas jis, žiaurus?

LIUCIJA

Tu dar nežinai?!. 
Turėjau aš tėvus, dabar jau ne... 
Nebėr, nebėr... Jie dar gyvi, bet jų 
Nebėr... Toli, toli... Nebėr man nieko... 
Kaip laukas... Kūdikis! Ach, Viešpatie!

ZBIGNIEVAS
 
	atėjus Liucijai, rodęs didelio susirūpinimo;
susijaudinęs energiškai kreipiasi į Jogailą
Matai, pamišėlė. Varyk ją lauk!

LIUCIJA
 
	tik dabar Zbignievą pastebėjusi 
Jis! Juodas jis! Karaliau, kryžiaus ženklą! 
Teskambina bažnyčiose varpai! 
Girdi?.. Štai... slenka kūdikio vėlė... 
Rankutę tiesia - skambint prašo, mielas... 
Ne mano! Veidas kruvinas, - ne mano!..
Aš mirsiu... Gelbėkit!..

JOGAILA

Nurimk, vaikel.

ZBIGNIEVAS 

Gana, karaliau. Reik pašaukt sargybą...

LIUCIJA
 
	Jogailai
Sargybą pristatyk prie karalienės! 
Pavakariais tamsiais, kai mėnuo slepias
Už ąžuolų ir šakos vis linguoja, 
Kuždėdamos kaip lūpos kūdikėlių...
	Rodydama į Zbignievą 
Pas karalienę jis! Nuskriaus jis ją! 
Našlaitė liks! Plasnos pavėjui... kris 
Kaip žiedas žemėn... Sergėk karalienę, -
Grąžink man jį atgal! Grąžink! Grąžink!

JOGAILA 

Tamsi kalba...

ZBIGNIEVAS 

Jei tu klausyt pradėsi 
Pamišėlių, karaliau, tai jau baigta...

LIUCIJA

Atims kaip kūdikį jis karalienę... 
Linguos palangej vinkšnos... Kaip našlaitis 
Po lauką vaikščios vėjas ir raudos... 
O ji bus nuo tavęs toli, toli...

JOGAILA

	nusigręždamas, lyg tie žodžiai būtų palietę 
jo slaptą mintį, lyg ašarą slėpdamas
Aš... aš... Brigitai pasimelsiu šventai...

ZBIGNIEVAS 

Na, jau pradės dabar!
 
	Greit išeina

V

TIE PATYS, be ZBIGNIEVO 

LIUCIJA

Karaliau mano, 
Atleisk tu man, kad noriu karalienę...

JOGAILA 

Gerai, gerai, vaikel, nusiramink...

LIUCIJA 

	puldama ant kelių prieš Jogailą 
Paskambint liepk už vėlę kūdikėlio...

JOGAILA

	glausdamas ir glostydamas jos galvą 
Visi mes esame svečiai pasauly...

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page