r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Balys Sruoga
MILŽINO PAUNKSMĖ

ANTRAS VEIKSMAS: KARŪNOS VĖTRA (Keturi paveikslai)

ANTRAS PAVEIKSLAS
Sodelis Krokuvoj, prie Vavelio rūmų; Sonka ir Katažyna sodely siuvinėja arnotus


I

SONKA, KATAŽYNA

SONKA 

Žiūrėk, kaip mėlyna man po akim...

KATAŽYNA 

Taip tau tik rodos. Tu tiktai pavargus. 
O akys spindi ugnimi jauna. 
Liemuo, krūtinė - pavydėt galėčiau, -
Lyg tu mergaitė būtum netekėjus...

SONKA 

O! Už nemylimo, už seno vyro 
Tu netekėk!

KATAŽYNA 

Bet, sako, Jadvyga 
Šventoji buvo dar nelaimingesnė...

SONKA 

O, netekėk už seno, netekėk! 
Nebus gyvenimo, - tik nuodėmė!

KATAŽYNA 

Tik pamanyk, kaip tiems karaliams gera! 
Juk Jogaila, jei būtų ne karalius, -
Mergaitė nė viena į jį nežvelgtų -
Bjaurus jis toks! Dabar - kiek moterų
Dėl jo likimą keikia nelaimingų!

SONKA 

O, netekėk už seno, - netekėk! 
Nemylimas turtingas senas vyras 
Neguos tavęs, nešildys, nemylės... 
Nemylimas ir senas - kaip lavonas,
Kurio bijaisi prisiliest... Baisu! 
Nuo jo toks šaltis eina, gyslos - stingsta, 
Širdis nustoja plakti... Lyg mirtis 
Staiga prisiglaudė prie tavo kūno... 
Ir meilė jo tokia baisi... Ir gėda... 
Lyg miršti jo šaltam glėby kaip žiedas, 
Šerkšnu apaugęs naktį rudeniop -

KATAŽYNA

Tu, karaliene, visgi laimingesnė 
Už šventąją Jadvygą... Meilę tu 
Pažint galėjai... Tu turi vaikų... 
Kaip aš turėt norėčiau kada nors 
Nors vieną kūdikį! Tokį mažytį... 
Ir mielą mielą!..

SONKA

Rodos kartais man, 
Kai pamatau savuosius vaikučius, 
Kad aš visa gyvybės jų pilna. 
Augindama mažus, liūliuodama,
Lyg būčiau ištisa į juos perėjus... 
Ir mano praeitis, ir ateitis
Tarytum plaktųs jų mažoj širdelėj... 
Lyg gyvenu dabar slapta viltim, 
Kad, jiem užaugus, aš pati kada 
Gyvenimo švieson per juos sugrįšiu 
Ir kaip šešėlis džiaugsiuos laime jų... 
Galbūt todėl aš taip drebu dėl jų 
Likimo, - dėl rytojaus, - ateities...

KATAŽYNA 

Tau nėr ko graužtis dėl vaikų rytojaus:
Bajorai juk prisiekė, - mirs karalius -
Vladislovas karūną Lenkų gaus, 
Kazimieras - po Vytauto užims 
Jo vietą soste Lietuvos valdovo...

SONKA 

Norėčiau tuo tikėt visa širdim... 
Bet Vytautas, kol gyvas, - kas gi žino, 
Ką jis iškirs, - kur slastus pastatys?! 
Kaip baigsis dar byla dėl jo karūnos... 
Ar mums pavyks vaikams dalis apsaugot? 
Ilgai bajorai tarias - blogas ženklas...

KATAŽYNA 

O šit atbėga, rodos, Elzbieta...

	Atsiskubina Elzbieta

II

TOS PAČIOS; ELZBIETA

KATAŽYNA 

Ar sužinojai ką?

SONKA 

Kas ten girdėti?

ELZBIETA 

Sunku man buvo ten kas sužinoti. 
Kur tarias karūna - baisiausias triukšmas. 
Susikalbėt negalima su niekuo...

SONKA 

Tai ko jie sėdi taip ilgai? Ką taria?

ELZBIETA 

O tai sunkiausia ir suprast. Kiekvienas 
Kažin ką savo siūlo, pyksta, keikias, 
Kad niekas jo neklauso... Supratau 
Tik balsą vyskupo, - jis skirias... 
Pas karalienę eiki, - šaukia jis, -
Tegu jinai nuspręs, kaip pasielgt, -
Kaip žodį tars jinai, tegu taip bus...

SONKA 

Karaliaus nematei? Ką daro jis?

ELZBIETA 

Kaip paprastai. Kai patekau į rūmą -
Sėdėjo jis, rankas sudėjęs kryžium, 
Nuleidęs galvą ir akis primerkęs. 
Paskum ranka numojo ir išėjo, 
Nė žodžio neprataręs.

SONKA

Ach,dangau, 
Kad nors karalius mūsų būt ne toks!

KATAŽYNA 

Žiūrėk, žiūrėk ateina, karaliene... 
Ne mūsų vyskupas, ne Zbignievas, -
Bet vyskupas Poznanės! Dar su juo...

SONKA 

Čionai? Ateina? Vyskupas Poznanės?..

	Ateina Ciolekas, Mikalojus, Tarnovskis

III

TOS PAČIOS; CIOLEKAS, MIKALOJUS, TARNOVSKIS

CIOLEKAS 

Atleiski mums, šviesioji karaliene, 
Kad mes išdrįsom varginti tave...

TARNOVSKIS 

Tave mes prašom, karaliene, tarti 
Lemtingą žodį, nes be jo karūnai 
Nebėr vilties susikalbėt kada...

SONKA 

Dangau mieliausias! Ką gi aš galiu?.
.
TARNOVSKIS 

Su Lietuva derybos mums nevyksta... 
Klausyti Vytautas nenori nieko, -
Karūną užsidėsiąs tekartoja...

MIKALOJUS 

Įrodymų neklauso! Piktžodžiauja! 
Dar tyčiojas! Ne Lenkų jis karalius, 
Kad duotą žodį jis atsaukt galėtų!..

TARNOVSKIS 

Padarėm visa gindami tave... 
Mes sudrumstėm kaip vėtra šaltinius... 
Bet Vytautas visur pastoja kelią! 
Ir dar karu grūmoja, jei neleisim 
Jam užsidėti Lietuvos karūnos!

CIOLEKAS

Taip, Vytautas, girdėt, jau rengias karui, -
Iš naujo siekdina talkininkus!
Ginklus gamina ir medžioja maistą... 
Sukels Europą, Aziją prieš mus!

MIKALOJUS 

Nors patį pragarą tegu sau kelia! 
Pamokyt pagaliau nors kartą reikia! 
Tas išgama, bedievis tas prakeiktas! 
Nenori unijos jisai, - nenori, 
Kad broliškai mes kalbame su juo, -
Gerai! Tegu tuomet kalbės kaip vergas!.. 
Tuojau paskelbsim karą! Te jis žino, 
Kaip žodį laužo! Seimo nutarimą!

TARNOVSKIS 

Tu klysti, vojevoda, - pats žinai,
Kad mes dabar su juo kariaut negalim. 
Mus siaučia priešai, - jo draugai, tarnai...
O mes ką turim? - Pralaimėsim karą!

MIKALOJUS 

Šėtono išjoda! Ožys! Pilotas!

CIOLEKAS

O aš manau, šviesiausia karaliene, 
Geriau turėti Lietuvoje draugą, 
Negu kariaut su ja ir pralaimėti. 
Te Vytautas užsideda karūną -
Ir mielas draugas liks lig amžiaus galo. 
Mes sulaikyti jo vis tiek negalim. 
Tekarūnuojas jis geriau su mūsų 
Pritarimu negu prieš mūsų norą.

MIKALOJUS 

Meluoji, vyskupe! Suki liežuvį, 
Kad Vytautas palakino tave! 
Tik karas - vienas karas mus išgelbės!

TARNOVSKIS 

Tu klysti, vojevoda, iš tikrųjų! 
Mes šventą uniją išgelbėt galim, 
Jei mūsų šviesusai karalius pats 
Gera valia nuims karūną savo 
Ir Vytautui pasiūlys užsidėt, -
Ir Lenkuos viešpataut kaip Lietuvoj...

MIKALOJUS 

Jis Jogailai nedrįs karūną plėšt!

TARNOVSKIS 

O jeigu Vytautas paimtų ją -
Dar kartą unijos ryšius sustiprins. 
Ilgai jis čia bekaraliaus?.. Sukniubs -
Ir karalaičiam kelias atsivers...

SONKA 

Gera valia atsisakyt karūnos Lenkų? 
Ir atiduot ją Vytautui, karaliaus vergui? 
O aš su vyru ir mažais vaikais 
Turiu per žmones eit ir elgetaut? 
Jei Vytautas jums rodos toks baisus -
Jei drebat jūs kaip kiškiai prieš šešėlį -
Tai kam jūs kalbat man? Nugąsdint norit? 
Ar auksas Vytauto toksai lipšnus, 
Kad jums storai pasaldino liežuvį? 
Neleisiu aš, kad Vytautas, karūną 
Ant savo kiauro kiaušo užsimovęs, 
Nuskriaust mažus galėtų karalaičius!.. 
Bailiai be sąžinės! Jūs... išdavikai!

	Ateina Jogaila ir Zbignievas

IV

TIE PATYS; JOGAILA, ZBIGNIEVAS 

ZBIGNIEVAS 

Kaip tik į laiką, rodosi, suskubom...

JOGAILA 

Ir čia tarytum žemė dreba...

SONKA

Pone, 
Sakyk, tiesa, ką kalba vojevodos?

JOGAILA 

Iš kur galiu žinot, ką jie tau kalba?

SONKA

Kad mum nebėr vilties?.. Kad kunigaikštis?. 
Kad Vytautui karūną Lenkų tu?..

JOGAILA 

Karūną Lenkų jam? Žinai, vaikel 
Kur teka Nemunas ir girios šniokščia? 
Kaip tu manai? Senieji Druskininkai -
Graži vietelė. Nemunas čia pat. 
Kaip sidabru nulietas. Šlama šlama... 
Ir vyšnių sodas. Obelės. Kaip žydi... 
Baltais žiedais. Kaip garbanom. Gegužy. 
A!.. Druskininkai! Aš seniai svajoju 
Pasistatyt pakrantėje pilelę...

SONKA 

Dangau! Visai pamišo šitas senis!

	Zbignievui 
Ganytojau! Tik vienas tu likai 
Man užtarytojas, globėjas mano... 

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page