r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Balys Sruoga
MILŽINO PAUNKSMĖ

PIRMAS VEIKSMAS: SONKA LENKŲ KARALIENĖ (Trys paveikslai)

ANTRAS PAVEIKSLAS
Krokuvos vyskupo Zbignievo rūmai Slavkuvo dvare.
Liucija ruošia kambarį, lyg netikėtai garbingų svečių užklupta
Svientekas - šventadieniškai nusiteikęs


I

SVIENTEKAS, LIUCIJA

SVIENTEKAS

Kokia juokinga tu, kai vyskupas Sugrįžta...

LIUCIJA 

Liaukis pliauškęs!

SVIENTEKAS

Neteisybė?

LIUCIJA 

Jis - vyskupas visiems. Ir man, ir tau. 
Ir šeimininkas mum abiem. Visiems.

SVIENTEKAS 

Tiktai per daug neraudonuok prie jo, -
Kitaip iš tikro dar įtarti gali, 
Kad priesaiką tu jau...

LIUCIJA

Geriau sakyk, 
Kur važinėjas vyskupas slaptingai?

SVIENTEKAS 

Moldavų, rodos, lankė hospodarą, -
Prieš Vytautą talkininkus jis renka, 
Su Lietuva greit karas būsiąs, sako...

LIUCIJA

Ilgai užtruks svečiai?

SVIENTEKAS

Nesibijok, 
Šeimininku suspėsi prisidžiaugti...

LIUCIJA 

Koks nevalyvas tu!

SVIENTEKAS

Tu dar labiau. 
Net kambarių nesutvarkei iš anksto.

LIUCIJA 

Nepranešei, kad atvažiuos... Žinojai?

SVIENTEKAS 

Suteikti malonumo tau norėjau.

LIUCIJA 

Tai pavydelninkas! Ar gaila tau?
Dabinasi

SVIENTEKAS 

Nė kiek... Nevesk taip tiesiai į pagundą!


LIUCIJA 

Nesilaižyk, ne tau...

SVIENTEKAS

Graži merga tu!

LIUCIJA 
Seniau nepastebėjai?

SVIENTEKAS

Vyskupo 
Bijojau... Piktas jis ir pavydus!

LIUCIJA 

O tu - žioplys kaip avinas pernykštis.

SVIENTEKAS 

Tai, eikš... aš pabučiuosiu... nors šiemet...

LIUCIJA 

Matai, užuodžia vabalas ragaišį!

	Flirto scena 
	Įeina Zbignievas ir Tarnovskis

II

TIE PATYS; ZBIGNIEVAS, TARNOVSKIS

ZBIGNIEVAS

Žiū, - linksma čia!.. Tai mano, vojevoda, 
Mažutė šeimininkė... giminė... 
Broliavaikė... Sesers duktė...

TARNOVSKIS

Malonu! 
Ir aš tokios norėčiau giminaitės...

ZBIGNIEVAS 

Širdele, Liucija, mes alkani 
Su vojevoda. Iš kelionės - maudžia.

LIUCIJA

Klausau. Aš tuoj.

	Išbėga

III

TIE PATYS, be LIUCIJOS 

ZBIGNIEVAS

Kai grįžtu, vojevoda, 
Namo - toks gailesys širdin įklimpsta... 
Dvarų tvarka lyg skųstis negalėčiau. 
Bet kažko trūksta, rodos, trūksta... 
Lyg meilės šeimininko, pasakyčiau.

TARNOVSKIS 

Na, vyskupe, vargu! Juk ponas Svientek -
Geriausias ūkininkas vaivadystėj. 
Ir ko jau ko, bet ūkio meilės jam 
Tikrai netrūksta. O, kad aš turėčiau 
Dvare, kaip ponas Svientek, padėjėją!

SVIENTEKAS

Širdingai dėkui, mano vojevoda, 
Kad teikeis gerą žodį man surasti!

ZBIGNIEVAS 

Didžiuojuos Svienteku ir aš. 
Ne peikt jį noriu, gal tik pasiguosti 
Jausmais, kurie staiga žmoguj pratrūksta, 
Kai atlankai namus, ilgai nebuvęs... 
Juk dvasininko toks klaikus likimas -
Vis vien, vienas visuomet kaip pirštas...

TARNOVSKIS 

	lengva prijaučianti šypsena 
Namai... jaunutė giminaitė... dvaras... 
Tarp mūsų, vyskupe, skirtumas - menkas!

ZBIGNIEVAS 

	sąmoningo kalbos nukreipimo tonu 
Kaip tau atrodo, Svientek, nereikėtų 
Iškirst nuo Slavkuvo į vakarus 
Šilelis? Jis dabar aptriušęs toks. 
Nugriaut Gvizdavkų kaimas... ar nudegint? 
Ir vietoj jų pravesti kelias tiesus, 
Kuris į Krokuvą kaip šūvis eitų 
Stačiai? Ne Lietuvos aš kunigaikštis, 
Kad plyniose gyvenčiau kaip meška!

SVIENTEKAS 

Teisybė, vyskupe. Bet aš sakyčiau, 
Kad vietoj kelio, atviro į dvarą, 
Iškast verčiau platus reikėtų griovis, 
Prileisti jį vandens, išmūryt sienos, 
Nukalti plieno vartai...

ZBIGNIEVAS

Aš matau, 
Norėtum dvarą tu pilim paversti 
Ir viešpatauti kaip... Bendzino vaitas?

SVIENTEKAS 

Kodėl gi ne?

ZBIGNIEVAS 

Ne per anksti tau būtų?

SVIENTEKAS 

Teisybė, vyskupe. Kaip tik įspėjai:
Bendzino vaitas vėlei griežia dantį...

ZBIGNIEVAS 

Sieščenec dantį griežia?.. Ko jis nori, 
Bendzino vaitas?

SVIENTEKAS

Žmonės kalba, rengias…

ZBIGNIEVAS 

Jis man tebėr skolingas už pernykštį 
Plėšimą ir už iškirstus medžius!

TARNOVSKIS 

Ir aš turiu su juo nebaigtą bylą.

SVIENTEKAS 

Ir, sako, švaistos jis nuo čia arti.

ZBIGNIEVAS 

Sakai tu, švaistos jis nuo čia arti? 
Ach, mielas Sventiek, aš užsisvajojau... 
Matai... Žiūrėk, kad būt žirgai tvarkoj... 
Balnai... ar kas...

SVIENTEKAS

Gerai, aš suprantu...

	Dviprasmiškai šypsodamos išeina

IV

TIE PATYS, be SVIENTEKO 

ZBIGNIEVAS 

Kaip tau žinia patinka, vojevoda? 
Sieščenec dantį griežia... Numanai?

TARNOVSKIS 

Na - ką! Karalius rengiasi į dangų 
Keliaut, bažnyčią saugo, krikštą skelbia.. 
Gal perkrikštyt ką rengias ir Sieščenec...

ZBIGNIEVAS 

Plėšikas! Valkata! Galvažudys!

TARNOVSKIS 

Tebėr Bendzino vaitas jis tačiau, 
Karaliui artimas žmogus ir mielas!

ZBIGNIEVAS 

Sieščenec plėšikauja atvirai, 
Kiti gi - dar bjauriau! Dobčino Galka, 
Puhalos Dobek, Vlodko Domabožo, 
Rytvėnų Dzierslav, Aksamita, Spytek. -
Kokia daugybė šitų apgavikų 
Paplito kaip vilkų po mūsų kraštą! 
Vilioja žmones, smurtą kelia, plėšia! 
Ir niekas jų nebaudžia! Nesuvaldo! 
Jiems duoda net vietas karūnoj aukštas! 
Ir vis tai dedasi valstybėj Lenkų, -
Narsaus Boleslovo garsioj tėvynėj -
Ir vyskupystėj mano!

TARNOVSKIS

Atsirūgsta 
Husitai mūsų, mielas vyskupe! 
Viešai - atsižadam husitų. Smerkiam. 
O paslapčia - palaikom juos ir šelpiam! 
Jiems duodam ginklų, kad išpjautų mus.. 
Netinka man tokia suktybė mūsų!

ZBIGNIEVAS 

O man - tai tinka? Aš seniai šaukiu, 
Kad visa tai išeis kada aikštėn, 
Ir mes melagiai būsim prieš Europą, 
Prieš Šventą Tėvą! To dar negana! 
Jiems leidžiam spjaudyti į mūsų veidą!
Jei šiandie leidžiam skelbti jiems viešai, 
Kad vienuolynams ir tėvams bažnyčios
Nereikalingi jokie žemės turtai,
Nes mat apaštalai beturčiai buvę
Ir vaikščioję basi ir alkani, -
Jei leidžiame husitams taip kalbėt
Ir mulkint žmones, griaut Bažnyčią šventą, -
Sakau, tai pamatysi, vojevoda,
Sujauks tamsių mimų jie kvailą protą, -
Ir ims pleškėt klaidatikių ugny
Bažnyčios, vienuolynai, klebonijos...
Užtrokšim dūmuose kaip čekų žemė!

TARNOVSKIS 

Ir aš seniai šaukiu: tegu karalius 
Daugiau valstybės reikalų žiūrės, 
Negu bažnyčioj poteriaus su boboms... 
Aukščiausias Dievas ir šventa Bažnyčia 
Gal išsivers ir be maldų karaliaus, 
Bet kai valstybė plyšta skudurais -
Bažnyčia neišgelbės jos, ir Dievas...

ZBIGNIEVAS 

Čia ne bažnyčia reikia kaltint, - ne! 
Žinai, iš kur tas smurtas visas eina? 
Kas veisia mums husitų piktą sėklą 
Ir brolį gimdo ranką kelt prieš brolį?
Iš Lietuvos! Tiktai iš Lietuvos! 
Tai darbas Vytauto! Sieščencai, Vlodkos -
Tai Vytauto bernai visi samdyti...

TARNOVSKIS 

Tikra nelaimė šitas kunigaikštis.

ZBIGNIEVAS 

Karaliui dumia jis akis! Apstatė 
Savais tarnais karalių ir karūną 
Ir kanclerį papirko savo dovanom,
Bajorų pusę auksu suviliojo... 
Ir štai mes turim: pusė Lenkijos 
Tarnauja Vytauto klastingiems norams! 
Pristatė jis visur slaptų žabangų, 
Tinklu kaip piktas voras apipynė, -
Net darosi trošku tėvynėj savo!

TARNOVSKIS 

Žioplystė! Leidome karaliui vesti... 
Pripiršo Vytautas... apsuko galvą... 
Dabar ir painioja per karalienę!

ZBIGNIEVAS 

Nebeilgai jis džiaugsis karaliene... 
Jei iki šiol ji Vytautui tarnavo, 
Tai nūn ji mūsų įnagiu pavirs!

TARNOVSKIS 

Taip tikras tu esi?

ZBIGNIEVAS

Manim tikėt 
Gali! Ji greit visai bus mano rankoj...

	Įsiveržia Zaremba; uždusęs, apdulkėjęs - matyti, labai skubėjęs; baisiai susijaudinęs

V

TIE PATYS; ZAREMBA

ZAREMBA 

Garbė ganytojui aukščiausia... te... 
Ir vojevodai... aš pas vyskupą... 
Galvotrūkčiais lėkiau... pranešt... naujieną!

ZBIGNIEVAS 

Nusiramink. Kas atsitiko? Mirė 
Karalius? Miestas dega? Vysla tvinsta?

ZAREMBA

Blogiau... Karūnai smūgis negirdėtas...

TARNOVSKIS 

Bent pasisveikint leisk... Koks maištas kilo?

ZBIGNIEVAS 
lengva raminanti ironija 
Gal Vytautas... jau skelbias ... sultonu?

ZAREMBA 

Sunku... iš karto visa... pasakyti...

ZBIGNIEVAS

Kas atsitiko?

TARNOVSKIS 

Nesijaudink!

ZBIGNIEVAS

Na?

ZAREMBA 

Šviesiausia karalienė... suimta!

TARNOVSKIS 

Ar pasiutai?

ZBIGNIEVAS 

O Viešpatie dangaus! Už ką? Kodėl?

TARNOVSKIS 

Perkūnas giedrą dieną!

ZAREMBA 

Baisi niekšybė!.. Gėda amžinųjų...

ZBIGNIEVAS 

Negali būt

TARNOVSKIS 

Netrypk kaip boba maišėj!

ZAREMBA 

Karaliui pranešė... Ne! Įkalbėjo... 
Kad karalienė - jo žmona... jis - vyras... 
Kad karalienė jį apgaudinėja 
Kaip vyrą... ir kad jo vaikai - ne jo...

ZBIGNIEVAS

	dviprasmiška šypsena
Ir ką? Karalius... Nusigando?

ZAREMBA

O!..

TARNOVSKIS

Ach, tas karalius mūsų! Tai man vyras, 
Kuris nežino -jo vaikai, ar ne!

ZBIGNIEVAS 

Ne visuomet tikrai gali žinoti...

TARNOVSKIS 

Ką įtaria karalius dėl pačios?

ZAREMBA 

Kaip čia pasaldus... visko gali būti...

TARNOVSKIS

	lyg pykdamas 
Taip ir maniau! Gali neatsakyti...

ZAREMBA 

Šviesiausiai karalienei įsakyta 
Tuojau pas tetą vykti į Smolenską... 
Jos kambarinės, seserys Ščekockos... 
Pagalbos, vyskupe!

TARNOVSKIS

Patinka man 
Karalius! Meldžias Dievui, bet ir velnio 
Užmiršt negali! Pavydus...

ZAREMBA

Blogiau!

ZBIGNIEVAS

Ne viskas dar?

ZAREMBA 

Suimti karalienę... 
Karalius pavedė... sakyti gėda...

TARNOVSKIS

	piktesnė ironija 
Zarembai, riteriui taurios valdovės?

ZAREMBA 

Ne! Hinčai! Tam, husitui... kurs... kuris...

ZBIGNIEVAS 

Kas tai per velniava?.. Ar piktas juokas?

TARNOVSKIS 

Jei ne kvailumas siųsti į Smolenską, 
Tai padėtis tikrai būt įdomi...

ZAREMBA 

Husitas Hinča tardė karalienę! 
Šviesiausią moterį visoj karūnoj, 
Globėją vienuolynų ir bažnyčių!..

ZBIGNIEVAS 

Jei galima... jei reikia kas įtart 
Dėl karalienės, - tai tik Hinča pats! 
Visi juk žino, kas seniau jis buvo,
Kol karalienė dar tebemergavo...
Jei reikia kas suimti, - tai tik Hinča, 
O čia jį patį siunčia jos suimti! 
Galvoj karaliui negerai, - ar kas?!

ZAREMBA 

Karaliui patarė taip padaryti 
Valdovas Lietuvos... Jis pats įsakė!

ZBIGNIEVAS 

Tai šit iš kur kempinės dūmai rūksta! 
Garbė karaliaus - tai garbė valstybės, -
Ir Vytautas sumanė ją išniekint! 
Pripiršo karalienę pats, dabar -
Vėl tyčiojas! Tai iššaukimas mums! 
Gerai! Priimsim; jis - atkąs nagus! 
Ką pasakys karalius, kai patirs, 
Jam tardytoją Vytautas kokį 
Pripiršti teikės?!

TARNOVSKIS

	rodo į langą, pro kurį tolumoj matyti gaisras 
Vyskupe, žiūrėk!
Įbėga Svientekas

VI

TIE PATYS; SVIENTEKAS

SVIENTEKAS 

Gvizdavkų kaimas dega!

TARNOVSKIS
Vyskupe,
Žiūrėk, kaip dūmai verčias... Sveikas, brol!

SVIENTEKAS 

Girdėti triukšmas ten... kažkas lyg kaukia.

ZBIGNIEVAS

Teisybė, visas mano kaimas dega. 
Tikrai, kas padegė!

TARNOVSKIS

O! Dar stebuklas, 
Per kalvą raitininkai joja štai...

ZAREMBA 

Jie žirgus pakreipė į mūsų pusę!

TARNOVSKIS 

Ir šuoliais lekia... Tartum debesis...

SVIENTEKAS 

Sieščenec! Vyskupe, Scieščenec! Jis!

TARNOVSKIS 

Sieščenec, taip! Iš tolo jį pažįstu!

ZBIGNIEVAS 

Prakeiktas!

ZAREMBA 

Svientek, vyrus šauk,
Ginklus tuojau dalyk! Jis turi galą gauti! 
Aš galva atsakau!

ZBIGNIEVAS

Nėr ko... Gana! 
Mums žirgus, Svientek... trims... greičiau, skubėk.

	Svientekas išbėga

VII

TIE PATYS, be SVIENTEKO

ZAREMBA 

Mums gėda bėgti nuo plėšiko! Reikia...

ZBIGNIEVAS 

Ne vyskupui kariauti su plėšikais!
Kol kelias atviras, skubėti reikia!

SVIENTEKAS

	už scenos 
Žirgai tuoj bus...

ZBIGNIEVAS

Kaip norit. Aš - skubu. 
Į Krokuvą. Iš ten šėtoną šitą, 
Sieščencą, sudorot greičiau galėsiu... 
Ir visą sėklą, - Vytautą ir Hinčą... 
Kaip lenkas, aš prisiekiu... ir - sudieu!.. 

	Išeina

VIII

TIE PATYS, be ZBIGNIEVO

ZAREMBA 

Aš, vojevoda, bėgsiu vartų gint 
Su vyrais. Jūs su Svienteku namie 
Tvarkykit įgulą...

TARNOVSKIS

O aš manau,
Negalima apleist žmogaus nelaimėj, 
O ypač jeigu dvasininkas jis... 
Tave aš palieku, Zaremba, dvarui 
Nuo priešo gint... Aš vyskupą lydėsiu. 

	Išeina

IX

ZAREMBA, vienas

ZAREMBA 

Tai tau, kad nori! Svientek! 
	Išbėga užu scenos
Svientek!
Išjos jis pats! Šauk vyrus! Ach, velniai!
	Įbėga kambarin, prie lango
Pavyko, Svientek, vyskupui pabėgt? 
Ir vojevodai? Jų nematė? Ką? 
Sieščenec jau prie vartų? Ką sakai?
	Blaškos po kambarį
O, tai gyvatė! Išraižyti kailį... 
	Išbėga

	Užu scenos - triukšmas, ginklų žvangėjimas, keiksmai, - lyg vyksta tenai kova

SIEŠČENCAS

	užu scenos 
Gali nebesispardyt, mano mielas, 
Vis tiek tu neištrūksi iš manęs! 
O taip! Dabar padėki ginklą, - būsim 
Draugai. Prašau į vidų. Vyskupas -
Vaišingas.

X

ZAREMBA, SIEŠČENCAS, KARIAI

SIEŠCENCAS 

	su kariais įsivesdamas Zarembą 
Ha! Vyskupo nė dvasios nebeliko. -
Bene į rojų persikraustė gyvas? 
Žmogus - malonus būdavo jis kartais, 
Prie vaišių, prie midaus... O prie mergičkų!. 
Teisybė, riteri?
	Zaremba demonstratyviai tyli
Na, vyrai, matot, -
Labai kuklus taurusis karžygys, 
Kaip megužėlė švento Jono naktį,
Prie jūsų neišdrįsta žodžio tarti. 
Kol mes dviese su juo pasikalbėsim, 
Po dvarą eikite pasižvalgykit -
Gal vyskupą surasit... Aš bijau, 
Kad jis nesupelėtų kur prie bačkos.
	Kariai nori eiti
Palikit kokie du pas mus, nes šiaip -
Su riteriu iš nuobodumo mirsim.
	Daugumas karių išeina
Teisybė, riteri, gyvenime
Visų svarbiausias daiktas - geras ūpas?
Nesivaržyk, - nesirengiu aš karti
Tavęs...

ZAREMBA 

Šuva tu! Išdavikas!

SIEŠČENCAS

O!
Sakyk tu man, koksai malonus balsas, 
Yra dėl ko iš proto boboms eiti. 
Jei būčiau moteris - įsimylėčiau! 
Beje. Labų dienų tau Hinča siunčia. 
Jis sakė, aš čionai tave surasiąs. 
Ir prašė į svečius tave pakviest 
Pas jį...

ZAREMBA 

Kiek Hinča užmokėjo tau, 
Galvažudy?

SIEŠČENCAS 

O, Hinča nešykštus, 
Smagu turėti reikalas su juo! 
Žinai, ir tau jis rengia malonumo...
Galiu net pavydėt, kaip tau bus gera! 
Atsimeni dailias seses Ščekockas? 
Su jom pas Vytautą svečiuos keliausi. 
Žiūrėk, tiktai kelionėj būk taurus, -
Su mergužėlėmis per daug... che... che..

ZAREMBA 

Nutilk, šuva! Taip Vytautui tu loji!..

SIESČENCAS 

Ar Vytautui, ar velniui - tau vis tiek. 
O darbą - sąžiningai atlieku...

ZAREMBA 

Kaip Juda koks už trisdešimt skatikų 
Tu mūsų karalienę skandini! 
Pats lenkas būdamas, terši karūną 
Kaip išgama, kaip vergas Lietuvos!

SIEŠČENCAS 

Nepyk, broliuk! Labai karaliaus gaila. 
Jį riteriai apsėdo kaip velniai... 
Tik vienas Vytautas užstoja jį...

	Kariai įveda Svienteką

XI

TIE PATYS; SVIENTEKAS, KARIAI

KARYS 

Mes vietoj vyskupo rūsy suradom 
Už bačkos šitą...

SIEŠČENCAS

Ach, labai malonu 
Pasipažint.. Ko toks nuliūdęs, pone?

SVIENTEKAS 

Bedievi tu! Sudeginai sodybas! 
Vaikai ir moterys našlaičiais klykia! 
Kad pragare velniai tave taip degint!

SIEŠČENCAS 

Kaip tik ne taip! Man Dievas ypač rūpi!
Nors ir bajoras aš, bet girt savęs 
Nemėgstu... Tik Šventam Rašte skaičiau:
Lengviau dramblys pro adatos skylutę 
Išlįs su uodega, negu turtingas 
Paklius į dangų, vietą vyskupų... 
Iš meilės mūsų vyskupui skinu 
Į dangų kelią, turtą jo aprėždams, 
Kiek tik galiu...

	Kariai įveda Liuciją

XII

TIE PATYS; LIUCIJA 

KARYS

Išnyko vyskupas, 
Tik valgomam prie stalo mergina...

SIEŠČENCAS

Ola! Neblogas skonis vyskupo, 
Neblogas... Miela pažiūrėt.

KARYS

Ir stalas 
Nukrautas vaišėmis, kaip tyčia, mums.

LIUCIJA 

Vai, Dievulėliau! Tai susprogs dabar 
Skilandį vyskupo ir pyragus!

SIEŠČENCAS 

Ir tai nebloga. Duokš, lėlyte, ranką... 
Visus prašau prie stalo! Pons Zaremba, 
Kol Hinča kailį tau dar skus kada, -
Už vyskupą išmesim po burnelę!

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page