r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Balys Sruoga
MILŽINO PAUNKSMĖ

PIRMAS VEIKSMAS: SONKA LENKŲ KARALIENĖ (Trys paveikslai)

PIRMAS PAVEIKSLAS
Krokuva, Vavelio rūmai, karalienės pusė; bent dvejos durys į priešingas puses; 1427 metai


I

SONKA, ZAREMBA

ZAREMBA 

Ne aš gi kaltas, mano karaliene, 
Kad gyvenu kaip vėpūtė prie kelio! 
Juk tu žiniai... Tu visuomet žinojai -
Tavęs vienos priklauso... Aš esu -
Kaip mažas sargas prie tvirtovės vartų, 
Budėjimu saldžiuoju gyvas... Ženklo 
Sulauksiu vos - ir jau prie tavo kojų...

SONKA

Ach tu, galva! Gražus toks būtum, mielas... 
Nieks neatims, kas tau vienam priklauso. 
Sakau kaip karalienė ir...

ZAREMBA

Brangioji, 
Bet kad tokia žiauri tu man esi!

SONKA

Žiaurumas - meilės ženklas, - negirdėjai? 
Bet jei taip nori širdį man parodyt, -
Žinai, ką padaryk?

ZAREMBA

Tik žodį tark -
Prie tavo kojų nusilenks pasaulis!

SONKA 

Gerai... Tenusilenks prie mano kojų 
Tik vienas vyskupas... man to pakaks.

ZAREMBA 

Kas, - Zbignievas? Jis, vyskupas karūnos?

SONKA 

O kad ir jis ! Ko tu stebiesi taip?

ZAREMBA 

Aukščiausias vyskupas, bajorų vadas, 
Prieš Vytauto pripirštą karalienę 
Senam karaliui - nusilenkt ateis?

SONKA  

Tegu ateis ir nusilenks! Ir tu
Tai padarysi, jeigu aš prašau.

ZAREMBA 

Nesuprantu...

SONKA 

Nėra tau ko suprast. 

ZAREMBA 

Kam vyskupo prisireikė malonės?

SONKA 

O tam, kad riteriai visi - kaip šienas...

ZAREMBA 

Brangiausia karaliene!

SONKA

Jūs geri 
Tiktai prie moterų, kol kalbat kur
Užustalėj ir giriatės jausmais... 
O reikia moteris apgint - nebėr 
Nė vieno karžygio...

ZAREMBA

Tu piktžodžiauji!

SONKA 

Be juoko aš sakau! Treji štai metai, 
Kaip vietą užėmiau šalia karaliaus, 
O Krokuvoj jaučiuos kaip svetima. 
Manęs bajorai vengia... Susitikt 
Nenori... Ypač vyskupas manęs 
Nekenčia... Lyg aš priešas būčiau koks.

ZAREMBA

Juk Vytautas - globėjas tavo buvo. 
Tau giminė... Jis ir karaliui piršo, 
Kad per tave karūną pats valdytų. 
Suprask ir tu jausmus bajorų lenkų!

SONKA 

Ar nežinai, kad Vytautas mane 
Kaip šmėkla persekioja, kaip raganius 
Nuo tos dienos, kai gimė man sūnus?
Kad man gyvenimo dėl jo nebėr! 
Ir tu išaiškint negali bajorams! 
Mane su sūnumi apgint! Ach, tu...

ZAREMBA 

Brangioji! Kiek aš jau esu kalbėjęs! 
Bet kad karalius toks! Jis vienas kaltas! 
Ką padarau - jis painioja ir griauna! 
Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! 
Nemato, rodos, nieko ir negirdi, 
O tik staiga kaip griausmas ims - apvers 
Visus galus: jam Vytautas pataręs 
Esą daryti taip, o ne kitaip!
Lyg būtų Vytautas karalius Lenkų, 
Ne Jogaila! O kaipgi! Kunigaikštis 
Karalių kursto laužyt duotą žodį, -
Ir klauso jo karalius! Nieks nežino, 
Ką Vytautas kada dar jam patars! 
Bandyki jo augintinę užstoti 
Prieš bajorus, įtūžusius lig kaklo! 
Jie šaukia keikdami, kad jie neleisią 
Bjauroti Vytautui karūnos Lenkų! 
Ką vienas prieš visus galiu daryti? 
Tave begindamas - labiau klampinčiau!

SONKA 

O vyskupas - išdrįs! Ir prieš visus, -
Ir vienas! Pats matysi... Juk teisybė, 
Tu geras būsi man? Tu padarysi, 
Kad panorėtų vyskupas... Gali 
Suprasti... Padarysi?.. Aš prašau! 
Nebegaliu gyventi ujama!

ZAREMBA 

Bet... kaip... Brangioji!.. Vyskupas toksai... 
Kaip čia pasakius... Aš net nežinau...

SONKA 

Gali tu jam, kad nori, pasakyti, -
Jei geras jis bus man, protingai elgsis, 
Tai aš imuos karaliui įkalbėti, 
Kad vyskupas - geriausias patarėjas, 
Geriausias draugas, - visa, ko tik reikia... 
Tegu karalių saugo jis ir gina 
Nuo Vytauto klastingų patarimų! 
Ir tu tai padarysi, aš žinau...

ZAREMBA 

Ir ką tu sumanei? Aš jo bijau.

SONKA
 
Tu jo bijai?! Ar tik ne tavo darbas, 
Kad vyskupas manęs lig šiolei vengia?.

ZAREMBA

Koks įtarimas!.. Kaipgi aš galėčiau?..

SONKA 

Kaip tu, sakai, galėtum?.. Iš tikrųjų?.. 
Gerai! Ir aš taip pat kukliai kalbėsiu:
Ar vyskupas ateis į mano rūmus -
Ar tu lankaisi paskutinį kartą! 

		Įeina Katažynka

II

TIE PATYS; KATAŽYNA 

KATAŽYNA 

Atleisk, šviesiausia karaliene, kad...

SONKA

O, nieko... Pasakyti man norėjai?.. 

KATAŽYNA 

Atvyko riteris... Karalius siuntė...

ZAREMBA 

Ar jau karalius grįžta iš medžioklės?

KATAŽYNA 

Ne, ne! Tik atsiuntė jis riterį, 
Kurs, sakosi, skubių tur reikalų 
Pas karalienę... Laukia jis svetainėj...

SONKA 

Tai, mano riteri, dabar prašyčiau... 
Ir vyskupui pranešk, kad jo ranka...

ZAREMBA 

Bus... priimta?

SONKA 
	
Atlyginti mokėsiu...

ZAREMBA 

Atlyginims man bus tūkstanteriopas, 
Jei karalienės palankumo krislas...

SONKA 

Pro šičia, riteri...

ZAREMBA

O, dėkui tau!

	Išeina pro Sonkos nurodytas duris

III

SONKA, KATAŽYNA

SONKA 

Kas atsitiko? Rodosi, prašiau...

KATAŽYNA 

Teisybė, karaliene... Bet kad Hinča...

SONKA 

Ką tu sakai?.. Atvyko Hinča?..

KATAŽYNA

Taip. 

SONKA 

Ach!.. Nuostabu... gerai... prašyk...

KATAŽYNA

Klausau. 

SONKA 

Tačiau palauk... Seniai atvyko?

KATAŽYNA

Kur čia! 
Ir koks jis keistas ir nuožmus... Aš jo
Tokio nesu dar mačius... Piktas, keikias, 
Lyg buvo priristas kur nors patamsėj...

SONKA
 
Smarkus jis buvo visuomet.

KATAŽYNA

Bet koks 
Dabar! Kaip kumelys! Rods, Elzbieta 
Kalbėti moka, bet ir jai nelengva 
Jis suvaldyt. Kiekvieną mirksnį gali 
Čia įsiveržt... Nežinom, kas daryti.

SONKA 

Gerai, prašyk... Abi lydėkit jį...
Katažyna išeina atgal 
Palauk dar, Katažyna! Katažyna!.. 
Arba tiek to... tegu ir taip... prašyk... 

	Sonka taisosi tualetą; įeina Katažyna, Elzbieta, Hinča

IV

SONKA, KATAŽYNA, ELZBIETA, HINČA

HINČA 

Garbė aukščiausia tauriai karalienei. 
Mane karalius siuntė iš medžioklės 
Atnešt labų dienų... Jis dar užtruksiąs...

SONKA 

Dėkot malonu riteriui kilniam...

HINČA 

Pranešti liepė tauriai karalienei...

SONKA 

Valia karaliaus man šventa.

HINČA

Jis liepė 
Pranešt... pranešt be liudininkų!

SONKA

Taip? 
Bet riteris gal bus girdėjęs, - žino,
Kad aš nuo savo mylimų draugių 
Dar neturėjau jokių paslapčių?

HINČA 

Karaliaus pildau valią, kaip įsakė. 
Aš teisės neturiu sulaužyt žodį…

SONKA 

Gerai, manyčiau, žino ir karalius...

HINČA 

Ar grįžti, karaliene, man reikės 
Karaliaus valios pildyt negalėjus?

SONKA
Aukščiausias tepaliudys, kad aš pildau 
Karaliaus valią... Mielos mano draugės, 
Aš jus pašauksiu...

	Seserys išeina

V

SONKA, HINČA 

HINČA

Šimtas plynių trauktų! 
Mane tu tyčia erzint sumanei 
Su tuo beždžionėm savo? Pasijuokti?!

SONKA

Gražiai tu sveikinsies, nėr žodžiui vietos! 
Tu užmiršai, kad kalba karalienė...

HINČA 

Kam nori karaliauk, tiktai ne man!

SONKA 

Eik čia, arčiau. Būk mielas svečias. Sėskis.

HINČA

,,Eik čia arčiau, būk svečias!.." O tuo tarpu 
Mane už durų laiko tartum šunį, -
O ji pati - su meilužiu burkuoja!

SONKA 

Bet, mielas Hinča! Aš nebepažįstu Tavęs! 
Kaip erškėtys... Tu keršiji?

HINČA 

Atkeršys tau kiti... ir be manęs! -
Už tavo vylių, už suktybę, - melą! 
Meilužį kur padėjai? Kur Zaremba?

SONKA

Ach, šit ko jis staiga ežiu pavirto! 
Pavydi, mielas?.. Nėr čionai Zarembos.

HINČA 

Sakysi man, kad jis čia neatėjo 
Prieš porą valandų? Nebuvo, ką?

SONKA 

Manęs tu to neklausei.  Nesakiau, 
Kad jis nebuvo.

HINČA 

Tai prisipažįsti?

SONKA 

Nesuprantu, ką slėpti aš turėčiau.

HINČA 

Kad patalas dar neataušo - slėpti 
Nemano karalienė! Sveikinu!

SONKA 

Pradėsiu pykt, girdi?Aš jį kviečiau 
Kaip riterį, o jis čia plūst atėjo.

HINČA 

Zaremba kur?

SONKA 

Matai, kad nėr. Išėjo.

HINČA 

Kodėl gi nemačiau aš jo išeinant? 
Aš tau ne Jogaila. Kur paslėpei?

SONKA 

Pavydas tavo kvailas, kaip ir tu. 
Tu - vyras man, ar ką? Tu neuždrausi 
Man būt su tuo, su kuo aš panorėsiu! 
Tu džiaukis, ką turi... Ką tu turėjai... 
Kvailystę senąją užmiršti laikas!

HINČA

Užmiršt! Kaip lengva moteriai užmiršt, 
Kuo amžinai prisiekė ji gyventi 
Kaip lengva jai atsižadėt jausmų, 
Kuriuos pati švenčiausiais pavadino! 
Ir tu jau užmiršai karaliaus lovoj 
Pavasario nakčių žieduos lengvumą, -
Kaip degė lūpos ugnimi rasota, 
Kaip tu it lapas epušės virpėjai, -
Kaip stirna leisgyvė glaudeis šalia?.. 
Ar gal tai buvo sapnas koks miglotas, 
Kur aš, paklydęs girioj, sapnavau? 
Ar gal tai buvo...

SONKA

Ach, nereikia, mielas, 
Minėt, kas mum užmiršt tiktai beliko!

HINČA 

Norėtum tu, kad aš staiga užmirščiau, 
Jog tu jaunystės meilę už karūną 
Kaip mugės prekę pardavei kitam?.. 
Ir nori tu, kad laukčiau aš malonės, 
Kurią tu, persisotinus per naktį, 
Kaip atspindį tavų geismų tuštybės 
It šuniui kaulą kartais mesi man?

SONKA 

Aš ištekėjus... motina vaikų... 
Tokia lemtis... Prieš ją lenkiu aš galvą, 
Ir pareigas sunkias dėl vyro ir...

HINČA 

Cha cha cha cha. Prabilo nekaltybė! 
Jos pareigos! Jos vyras! Senas grybas! 
Lavonas, iš kapų nakčia išlindęs! 
Kuris pro samanas nebeprimato, 
Kur slepia jo pati meilužių pulką...

SONKA 

Laukan iš čia! Jei tau galva brangi!

HINČA 

Tai pareigas tu eidama kasmet 
Gimdai po vaiką! Nori rast kvailių, 
Kurie tikėtų, kad pelų tas maišas -
Tas Jogaila - vaikų tavųjų tėvas?

SONKA 

Tikrai šunies likimo vertas tu! 
Išeik! Kitaip - išmes tave sargyba 
Šunims į gerklę!

HINČA 

Sužinos karalius,
Iš kur papliupo jam vaikai senatvėj, -
Kaip riteriai padėjo tau ir jam...

SONKA 

Laukan! Kad tavo nešvari burna...

HINČA

Prisipažink man atvirai, bus tau geriau... 
Su kuo kasmet vaikus prigyveni? 
Sūnus Vladislovas - Zarembos vaikas?

SONKA 

Kaip tu drįsti mane įžeist! Karalių! 
Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė -
Tu atlyginsi man savo kailiu!

	Nori skambinti sargybai, bet Hinča ją jėga sulaiko; kova

HINČA 

Prisipažink... Aš tau galiu pagelbėt... 
Karalius sužinos - Prisipažink! 
Apginsiu... Būk protinga!.. Aš prašau! 
Aš proto netekau... Tave taip myliu...
Labiau negu seniau... Aš myliu... taip...

	Pastangos bučiuoti

SONKA 

Elzbieta! Katažyna! Ach! Pagalbos!

HINČA 

Tylėk tu, ragana!

	Seserys atbėga

VI

TIE PATYS; KATAŽYNA, ELZBIETA 

SONKA

Galvažudys!

HINČA 

Mane tu paminėsi! Sužinos 
Didysis kunigaikštis Lietuvos! 
Te Vytautas ištrėkš tave kaip musę! 
Gailėsies! Paleistuve tu!

	Bėga iš kambario

SONKA

Laikykit! 
Laikykit jį! Laikykit!

	Hinčos nebėr; Sonkai - isterija; seserys triūsia prie jos

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page