LMS IC logo Lietuviu klasikines literaturos antologija

apie kurini
bibliografija
turinys
PDF failas
kuriniu sarasas
pirmas puslapis
bg_stamp.jpg - 3098 Bytes
Ignas Šeinius

(1889 - 1959)


I.Seinius

    Ignas Šeinius - savo gyvenimu ir rašytojo karjera yra vienas pačių įdomiausių fenomenų lietuvių naujojoje literatūroje. Amžiumi bei kūryba priklauso estetizmo-impresionizmo-simbolizmo generacijai, įvykdžiusiai reikšmingą, nors ir pasyvią, lietuvių literatūros atnaujinimo revoliuciją ir gerokai sumažinusiai atsilikimo nuo visuotinės literatūros distanciją. Vaizdavimo būdu bei stiliumi I.Šeinius yra pirmas nuoseklus impresionistas lietuvių literatūroje.
    Ignas Jurkūnas, vėliau ir pavardę pakeitęs į literatūrinį Igno Šeiniaus slapyvardį, gimė 1889m. balandžio 3d. Šeiniuose, Gelvonių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Musninkų pradžios mokykloje, Vilniuje, "Saulės" mokytojų kursuose Kaune. 1911-1915m. Maskvos universitete studijavo literatūrą ir filosofiją. Karo metu (1916-1919), I.Šeinius buvo Lietuvos Centro Komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Stockholme, Švedijoje. Ten I.Šeiniui pavyko sudaryti Lietuvos Nepriklausomybės komitetą, įsteigė Lietuvių Spaudos biurą, leido politinį biuletenį nepriklausomybės idėjai skleisti, išleido knygas švedų kalbomis 1917m. Litauisk Kultur (Lietuvių kultūra), 1918m. Natt och sol (Naktis ir saulė).
    Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, ėjo atsakingas diplomatines pareigas Danijoje (1919-1920), Suomijoje (1921), Švedijoje (1923-1927). Po 1926m. tautininkų įvykdyto valdžios perversmo panaikinus Lietuvos pasiuntinybę Skandinavijos kraštams, I.Šeinius pasiliko Švedijoje, atstovavo Lietuvos prekybos reikalus.
    1933m. I.Šeinius grįžo į Lietuvą. Dirbo Lietuvos Aido vyriausiuoju redaktoriumi. 1935-1939m. buvo Klaipėdos krašto patarėjas spaudos reikalams. 1939m. Lietuvai atgavus Vilnių, I.Šeinius dirbo Lietuvos Raudonojo kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. Rašytojas jautriai išgyveno Lietuvos nepriklausomybės praradimą, vėliau savo pergyvenimus ir politinius įvykius atvaizdavo knygoje Raudonasis tvanas.
    1940m. vasarą grįžo į Švediją, kur gyveno jo šeima, ir ten gyveno iki mirties. Rūpinosi Lietuvos reikalais, bendradarbiavo ir laisvojoje lietuvių spaudoje Europoje ir Amerikoje, palaikė ryšius su lietuvių veikėjais ir rašytojais. I.Šeinius anksti įsišaknijo svetimoje aplinkoje, pasaulyje, ten kurdamas savo asmeninį gyvenimą ir santykius su gimtuoju kraštu tepalaikydamas tik intelektualinėje arba tarnybinėje plotmėje. Ta aplinka Šeinių demoralizavo kūrybiškai. Nuo 1940m. I.Šeinius ir rašė daugiausia švediškai.
    Mirė 1959m. sausio 15d. Stokholme.