r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Jonas Basanavičius
MANO GYVENIMO KRONIKA IR NERVŲ LIGOS ISTORIJA. 1851-1922m.

[28]

    Nuo gruodžio 1 d. Tautų lygos misijos intervencija sustabdyta mūšiai tarp lietuvių karuomenės ir Želigovskio armijos. 9 d. drauge su kanon. J. Kukta buvau Didž. prieglaudoje ir mergaičių bendrabutyje ištardyti lenkų policijos areštuotus, bet jau paleistus mokinius ir apie kratos darymo būdą. Atvykęs iš Kauno inž. St. Kairys gruodžio 22 d. suteikė žinių apie sąlygas derybų tarp lietuvių delegacijos ir lenkų Varšavoje, apie ką iki šiol lenkų laikraščiai tyli. Pasirodo, kad Lietuvos valdžia per savo delegatus (d-rą J. Staugaitį ir Z. Žemaitį) pasiūliusi lenkams atiduoti Lietuvai Vilnių su visu tuo plotu, kurį bolševikai pripažino Lietuvai, prižadėdama padaryti šitame krašte ypatingą kantoną, paliekant jam plačiausią kulturinę autonomiją su bendru seimu visai Lietuvai, karuomene ir t.t. Lenkai šito pasiūlymo nepriėmę, todėlei delegacijos derybos jau pertraukta. Toliau S. Kairys sakė, kad Lietuvos valdžia užprotestavusi Tautų lygoje Genevoj prieš Lygos pasiuntinį Komisijoje taikai tarp lietuvių ir lenkų daryti prancūzą pulk. Chardigny, kaipo lenkų berną, ir reikalavusi jį iš Komisijos pašalinti, nes jis nesugebėtų bešališkai vesti ir tvarkyti, Vilniaus krašte plebiscitą darant. Gruodžio 28 ir 29 d. buvo lietuvių gimnazijoje 1919/1920 m. Mokslo Draugijos visuotinis susirinkimas; pirmame jo posėdyje skaičiau "Obuolys lietuvių dainose bei pasakose ir vestuvių apeigose". 30 d. vakare pas mane apsilankė Ig. Jonynas, kursai važinėjo su Tautų lygos kontrolės komisija, kaipo Lietuvos atstovas: jisai pasakojo apie derybas Varšavoje tarp lenkų valdžios ir lietuvių delegacijos, kad lietuvių valdžios pasiūlymai jokiu būdu dar nepaima kantonalės systemos įvedimo Vilniaus krašte, bet kad kalbama tik apie plačią kultūros autonomiją; nė vienas lenkas nenorįs to pasiūlymo priimti, todėlei pertraktacijos jau einančios galop. Tautų lygos kontrolės komisijos: prancūzų, ispanų, italų ir anglų nariai vakar apsilankę neutralėje zonoje Giedraičių ir Širvintų šone ir toje zonoje radę lietuvių kareivių, dargi Širvintuose vieną lietuvių karininką, nemokėjusį lietuviškai, tik vokiškai. Karininkas pasisakęs gimęs Kaune, bet, girdi, kalbėjęs Berlyno tarme. Kontrolės komisija pranešus telegramomis į Paryžių, Londoną ir Genevą apie tai, kad lietuviai laužą sutartį.
    Sausio 1 d. 1921 m. turėjau pasitarimą su atvykusiu iš Kauno Ant. Petraičiu ir Ig. Budzeika apie "Vilijos" reikalus. 7 d. rašiau: "Dėlei plebiscito Kauno, Ukmergės ir Ežerėnų pavietuose"; 28 d. rašiau M. Biržiškos sumanytai "Draugijai raštams skleisti žmonių tarpe" įstatus, bet pati draugija iki šiol neįsteigta. 30 d. - Laikinojo Vilniaus lietuvių Komiteto sušauktame visuotiname susirinkime lietuvių gimnazijos salėje.
    Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo diena: kaip visoj Lietuvoj, taip ir Vilniaus lietuviams - šventė! Priešpiet - š. Mikalojaus bažnyčioje pamaldose, vakare - lietuvių gimnazijos salėje vaidinant "Mirgą" ir dainuojant. 20 d. "Lietuvių Tautos" redakcijos komisijoj nutarta "L. Tautą" spausdinti ir joje mano studiją "Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon" patalpinti. 23 d. vakare - inteligentų susirinkime lietuvių gimnazijoj dėlei įsteigimo M. Draugijos vardu aukštesniųjų mokslo kursų ir paskaitų rengimo. 24 d. apsilankė Ig. Jonynas, Z. Žemaitis ir Balutis, kurie vakar iš Varšavos sugrįžo, kur jie važinėjo su paaiškinimais "Tautų lygai" dėlei plebiscito Vilniaus krašte.
    Kovo 1 d. pradėta spausdinti "Liet. Tautos" III, 1 dalis; tą pat dieną surašiau vokiečių, prancūzų ir anglų kalba knygas apie Lietuvą, kad inteikus Anglijos atstovui prie Tautų lygos Kontrolės Komisijos. 6 d. pradėjau rengti paskaitas iš lietuvių mytologijos, kurias buvau apsiėmęs aukštesniuose mokslo kursuose skaityti ir sekančią, 8 d. pradėjau skaityt; paskaitų kursas apėmė lietuvių dievaičius: Saulę, Mėnulį, Bentį, Curchę, Laumes, Vilutę, Navius, Kaukus ir Perkūną.
    Balandžio 10 d. su A. Petraičiu ir Ig. Budzeika - pasitarimas "Vilijos" reikalais, sekančią dieną pasirašiau drauge su kun. J. Kukta ir Budzeika po protestu prieš lenkų "Vilijos" fabrikos turto užgrobimą. 23 d., šiandien, "Vilnius" pranešė iš Kauno laikraščių žinią, kad mano tėviškėje, Ožkabaliuose, iš balandžio 3 į 4 d. kilęs gaisras, kurs, išskyrus vieną grinčią, sunaikinęs visas trobas. Spėjama buvus padegta. Šita žinia padarė man labai liūdną įspūdį ir didį gailestį, taip kad kelias dienas rašto darbais užsiimti neįstengiau.
    Gegužės 3 d. parašiau pasveikinimo laišką prof. d-rui Ad. Bezzenbergeriui iš priežasties jo 70 metų jubilejaus ir kitą - į Rytų departamento ypatingąjį skyrių prie Užsienio reikalų ministerijos Kaune dėlei išgavimo iš rusų Tarybų valdžios Mokslo Draugijos pinigų 27 786 rub., padėtų prieš karą Rusų-Azijos banke. 12 d. pietų einant Ignato gatve tūlas pusinteligentis senyvas lenkpalaikis, kurs, rodos, žinojo mano tautystę, mane užkabino, ironiškai klausdamas: "Kiedyż przyjdą Litwini?" Man nieko jam neatsakius, jis tolyn tęsė: "Nie przyjdą, bo już ich djabli wzięli"... Gegužės 17 d. pabaigiau d-ro Sauerveino biografiją rašęs; sekančią dieną parašiau į "Vilnių" straipsnį "Ar daug esama lenkų Vilniaus krašte?"
    Birželio 12 d. Ig. Jonynas per M. Biržišką pranešė, kad šiomis dienomis Steigiamame Seime Kaune priimta 1 ir 2 skaitymu sumanymas duoti man, kaipo užsitarnavusiam tautai, pensijos po 2000 auks. mėnesiui, pradedant nuo šių metų sausio 1 d.
    Kaip Vilniaus lenkai sukurstyta ir suagituota prieš lietuvius, galima suprasti ir iš šitokio fakto: liepos 14 d. pavakare pro mano atvirą langą eidamas koks 10-12 m. vaikiščias dainavo: "pasaki, pasaki, Litwini sobaki"... Liepos 16 d. laikraštis "Vilnius" pranešė, kad Steigiamojo Seimo birželio 15 d. posėdyje priimta trečiuoju skaitymu sumanymas duoti man pensiją, o 30 d. tas pat laikraštis pakartojo iš Kauno laikraščių liepos 8 d. Lietuvos Respublikos prezidento ir ministerių pirmininko paskelbtąjį dekretą apie paskyrimą man nuo sausio 1 d. pensijos mėnesinės 2000 auks., kurie būsią mokama iš Švietimo ministerijos kreditų.
    Rugpjūčio 1 d. Didž. prieglaudoje policijos daryta krata, suimta jos vedėjos ir keli mokiniai, todėlei Liet. Draugijos Centro Komiteto buvo pavesta man kratos darymo būdą ir areštavimą ištardyti, ką aš 3-6 to mėnesio dieną ir atlikau, surašęs platų protokolą.
    Pergabenant Mokslo Draugiją iš Aušros Bromo gat. N. 21 į Gimnazijos gatv. N. 4 daug laikraščių, knygų ir k. daiktų buvo laikinai sukrauta mergaičių bendrabutyje prie tos pat Aušros Bromo gat. N. 12, nes neturėta kur kitur padėti; dabar prireikus tuos kambarius ištuštinti, nuo rugpjūčio 9 d. pradedant turėjau daug darbo, pakol, vislab sutvarkius ir sudėsčius, 8 vežimais Mokslo Draugijon pergabenta, kur, gavus suterenoje kiek vietos, ir sukrauta. 28 d. rašiau memorialą apie mergaičių bendrabutį prie Aušros Bromo gatvės ir sekančią dieną Centro Komiteto posėdyje skaičiau.
    Rugsėjo m. pradžioje pradėjau rinkti medegą Palangos istorijos aprašymui, kursai ėjo per "Vilnietį" ir atskira brošura atspausdintas tapo 1922 m.
    Spalių 1 d. pavakare apie 5 val. buvau nuėjęs prie lietuvių gimnazijos Jurgio prospekte N. 38, kurią buvo apstojus lenkų policija, neįleisdama jon mokinių ir mokytojų, nes nuo šios dienos lenkų valdžia ją atima iš lietuvių, juos iš gimnazijos išvarydama. Tūlam laikui praėjus ir lietuvių mokiniams užgiedojus "Lietuva tėvynė mūsų", aplink susitelkę lenkai ėmė švilpti, mokinius mušti ir juos vaikyti; vienus kitus prospektu nusivyta katedros linkui; ne tik susirinkusi publika, tarp jų daug universito studentų ir gimnazijos mokinių, mūsiškius daužė, bet ir patys milicijantai mušime dalyvavo; vienus kitus - ypač mergaites - net sukruvinta; keli gimnazijos mokytojai areštuota. Spalių 4 d. lenkų policijos uždaryta Lietuvos prekybos ir pramonės bankas, o 5 ir 6 d. iš Didž. prieglaudos prie Subačiaus gatv. N. 16 lenkų policija išvarė Lietuvių Draugijos Komiteto globiamuosius vaikus, palikdama juos ant gatvės. Šitie visi žiaurūs nuotykiai taip suerzino man nervus, kad aš kelių dienų tarpe negalėjau nieko veikti. Galop 13 d. policijos uždaryta Amerikos lietuvių krautuvės prie Didžiosios gatvės. Mieste kalbama, kad paskirta esama ar 40 lietuvių išvaryti iš Vilniaus, tarp jų apie 15 gimnazijos mokytojų. Šitokios rūšies paskalos įnešė gyveniman daug neramumo ir apatijos darban. Spalių 25-26 d. dailininkas Kodkin'as iš Kauno ir V. Kairiukštis, lietuvių gimnazijos piešimo mokytojas, pradėjo mano paveikslą piešti; pirmasis - karo muzejui Kaune, antrasis - lietuvių gimnazijai Vilniuje.
    Lapkričio 23 d. sukako man 70 metų amžiaus; šitą jubilėjų apvaikščiota šiandien lietuvių kliube, pritaikius jį prie pirmosios Mokslo Draugijos visuotinojo susirinkimo dienos. Posėdį mano trumpa prakalba atidarius, Myk. Biržiška ilgoje kalboje nušvietė plačiais bruožais mano gyvenimą ir atliktus darbus; paskui sekė pasveikinimai nuo įvairių lietuvių organizacijų, įstaigų ir asmenų; iškilmės, prasidėjusios 5, baigėsi ½ 8 val. dainomis. 24 d. priešpiet antrame visuotinojo M. Draugijos susirinkimo posėdyje skaičiau "Iš Palangos istorijos'". 25 d. pastarajam visuotino susirinkimo posėdžiui pasibaigus, buvo keliama man pagerbti vaišės, kuriose sveikino mane ne tik lietuvių oratoriai, bet ir gudų, žydų ir lenkų vardu - Tadas Vróblevskis, o 26 d. tame pat kliube vaidinta "Amerika pirtyje".
    Gruodžio 2 d. Jonynas atvežė laišką iš Steigiamojo seimo pirmininko Al. Stulginsko ir valdžios pasveikinimą dėlei mano jubilejaus; 3 d. įteikiau "Vilniečio" redakcijai straipsnį "Dėlei pil. Al. Meištavičiaus kilmės". 8 d. Vilniaus "Rzeczpospolita" numeryje paskelbta lenkų kalba išversta 2 mano laišku rusų laiko dvasiškųjų reikalų departamento direktoriui Vladimirovui, 1907 m. rašytu ir iš ten, rodos, kun. St. Maciejavičiaus pavogta, apie vysk. Roppo pašalinimą iš Vilniaus ir apie to laiko lietuvystės reikalus Vilniaus vyskupystėje; antras laiškas Franzensbade 1908 m. vasarą rašytas tam pačiam apie nenusisekusią lietuvių delegaciją Ryman, nes vyskupystės administratorius buvo uždraudęs kun. Burbai ir Racevičiui dalyvauti. Apie šituodu laišku ir pačią delegaciją buvo straipsnyje "Iš netolimos Vilniaus lietuvių praeities" ("Vilnietis", 1921. N. 40) plačiau rašyta ir paaiškinta.
    Šiais metais turėjau lietuvių mokyklų inspekcijas atlikti, Liet. Draugijos Centro Komiteto posėdžiuose, kaip kitais metais, dalyvauti ir "Lietuvių Tautą" spausdinant, ilgesnį laiką korektūras daryti.
    Sausio 8 d. 1922 m. buvo rinkimai į vadinamąjį "Vilniaus Seimą", žydams, gudams ir lietuviams tuose rinkimuose nedalyvaujant. 17 d. parašiau straipsnį į "Vilnietį": "Rinkimai Seiman Vilniuje statistikos šviesoje". 20 d. priešpiet užėjęs į "Vilniečio" redakciją, patekau į lenkų policijos nagus, kuri redakcijoj tuomet kratą darė, ir buvau sulaikytas iki kratai pasibaigiant. Šiąnakt daryta krata daugelio lietuvių ir gudų veikėjų butuose ir daug jų - iš viso 33 - areštuota ir nugabenta į Lukiškio kalėjimą. Iš areštuotųjų lietuvių paminėtini: M. Biržiška, Vikt. Biržiška, And. Rondomanskis, d-ras Pr. Augustaitis, inž. Šulcas, kun. kanon. J. Kukta, M. Marcišauskaitė, Insoda, Mičiulis, Stadzevičius ir k. Padaryta taipogi krata Laikiname ir Centro Komitete, kuriame ji tęsėsi iki vakaro, taip kad į šios dienos posėdžius eit nebegalėjau. Areštų ir kratų priežastis, regis, glūdojo smarkiai vedamoje lietuvių ir gudų laikraščiuose opozicijoje prieš "Seimo" rinkimus ir tų rinkimų ir paties seimo kritikavime. Sausio 28 d. leit. Biliūnas pasakojo apie japonų pulkininko Tsutsui apsilankymą pas lenkų valdžios delegatą Tupalskį dėlei lietuvių areštų; Tupalskis padavė melagingą žinią, būk susekta pas juos komunistų organizacija ir t.t. 29 d. parašiau straipsnį: "Svetimos kalbos informacijoms apie Lietuvą". 30 d. padarius kratas, dar suimta: Č. Landsbergis, d-ras J. Augevičius, provizorius Dyša, o vasario 1 d. - S. Jackevičius, M. Kukta ir Steigvila: pastaruoju du veik paleido.
    Pralaikę kelias dienas suimtuosius kalėjime, lenkai jų valdžia jų neištardę ir neįteikę jiems apkaltinimo akto, vienų kitų dargi visiškai neklausinėję, 5 vasario naktyje paėmę juos iš kalėjimo ir, į vagoną sukišę, nugabeno į demarkacijos liniją pas Jatelionių kaimą ir čia juos paleido - išvarė, kad Kaunan vyktų. Vasario "Gazeta Krajowa" ir kiti lenkų laikraščiai paskelbė išvežtųjų į demarkacijos liniją Kauno link 33 lietuvių ir gudų tremtinių vardus pavardes; iš lietuvių ištremta: d-ras P. Augustaitis, Mykolas ir Viktoras Biržiškos, Insoda, kun. J. Kukta, M. Marcišauskaitė, P. Mičiulis, J. Mileris, Andr. Rondomanskis, B. Sadzevičius, J. Vaičiūnas, inž. T. Šulcas, Č. Landsbergis, J. Povilis, J. Dyša, d-ras J. Augevičius, J. Grabauskas, J. Siemaška, A. Miciunas, St. Jackevičius, viso labo 20 asmenų, kiti 13 - gudai.
    Vasario 12 d. š. Mikalojaus bažnyčios salėje - visuotiname Vilniaus lietuvių susirinkime Laikinojo lietuvių Komiteto narių skirti. 13 d. parašiau Mokslo Draugijos komiteto vardu protestą į lenkų laikinosios valdančios Komisijos pirmininką A. Meištavičių dėlei komiteto narių: M. Biržiškos, d-ro Augustaičio ir d-ro Augevičiaus iš Vilniaus ištremimo. 15 d. buvau vidujinių reikalų departamento presos skyriuje Mokslo Draugijos biblioteką registruoti. 16 d. - Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktuvių šventė: 10 val. š. Mikalojaus bažnyčioje - pamaldos su kun. Čibiro pamokslu. Kadangi nuo šios dienos užsidarė Lietuvių valgykla, josios šeimininkę Marcišauskaitę ištrėmus, tai tenka man pietų valgyti lenkų valgyklose. 19 d. parašiau: "Iš lietuvių ištremimo istorijos".
    Vasario 20 d. turi didelę reikšmę Vilniaus krašto istorijoje: tą dieną lenkų falsifikuotas "seimas" po pietų val. 5-6 paskelbė šito krašto prie Lenkijos prijungimą. 28 d. parašiau: "Vilniaus krašto "lenkai" statistikos šviesoje".
    Kovo 2 d. rašiau "Kauno krašto lenkai statistikos šviesoje". 11 d. rašiau "Iš mano archyvo: I. Petras Vileišis ir lietuvių spauda Peterburge. II. Prie d-ro Vinco Pietario biografijos. III. Vinco Staniškio laiškai"; skiriama "Mūsų Senovei" Kaune. 13 d. kun. M. Remio bute drauge su J. Kairiūkščiu ir kun. Kr. Čibiru, kaipo "Ryto" Draugijos valdybos nariai, buvome Vidaus ir Švietimo departamento lenkų valdininkams reviziją "Ryto" Draugijoje darant: vislab rasta tvarkoje. Revizijos laiku buvo pasirodžiusi ilgai dūruojanti širdies arythmija.
    Savo autobiografijai medegą birželio m. 1921 m. pradėjus tvarkyti, kovo 14 d. ėmiau ją rašyti ir su trumpomis pertraukomis tęsiau iki pastarojo laiko.
    Kovo 31 d. per kun. K. Čibirą, grįžusį iš Kauno, atsiųsta man Lietuvos respublikos universito rektoriaus J. Šimkaus kovo 24 d. rašytas laiškas N. 200, kuriuomi pranešama, kad kovo 14 d. universito tarybos nutarimu aš buvęs vienbalsiai išrinktas Lietuvos universito garbės nariu ir profesorium, o švietimo ministerio kovo 23 d. patvirtintas.
    Balandžio 18 d. lenkų valdžios atstovai: J. Pilsudskis, valstybės viršininkas, ir Ponikovskis, ministeris pirmininkas, iš Vilniaus Laikinosios valdančios komisijos paėmė prie Lenkijos prijungtą Vilniaus kraštą valdyti. Dabar prasidėjo visa iškilmių eilia su puotomis, į kurias - regis, kaipo į Lietuvos šermenis - ir aš iš lenkų pusės nemenkos garbės sulaukiau būti kviečiamas: iš Laikinosios valdančios komisijos pirmininko 18 d. - į "pusryčius" Jurgio viešbučio salėje ir iš Lenkijos ministerių kabineto pirmininko Ponikovskio - į vaišes 20 d. generalgubernatoriaus rūmuose. Suprantama, kad dalyvauti negalėjau. 21 d. per kun. J. Š., kurs turi miesto seniūnystėje (starostwo grodzkie) tūlą ištikimą pažįstamą valdininką, ir šito pranešimu remdamasis, pasakojo, kad šiomis dienomis miesto seniūnas (starosta grodzki) panevėžietis Wimbor'as į politinę policiją rašęs denunciaciją ant kun. M. Reinio, manęs, kun. Kuktos ir trijų kitų, regis, J. Kairiūkščio, kun. Čibiro ir M. Biržiškos, kurie visi esame "Ryto" draugijos valdyboje - kad mus ir mūsų veikimą dabotų. 25 d. III-sios policijos nuovadoje padaviau prašymą, kad jiji patvirtintų (sic!) mano fotografiją, kuri yra reikalinga pridėti prie prašymo dėlei pasparto miesto seniūnystėje gavimo; tik gegužės 2 d. atsiėmiau.
    Kelissyk vaikščiojus į seniūnystę dėlei prašymo padavimo ir negalint jokiu būdu prieiti iš priežasties daugybės publikos, galop 17 d. pasisekė, bet nelaimingai, tatai atlikti. 7 val. rytą išėjęs iš namų, pas starostwo grodzkie atėjęs ir radęs jau daug žmonių, prie laiptų susirinkusių, turėjau ir aš laukt atidarant duris iki ½ 9. Kadangi visiems prašymus paduodantiems buvo dalinami bilietai su numerais 1-100, man teko N. 71, o sekretoriui - tūlam universito studentukui, kursai prašymus priiminėjo - dažnai su pašaliniais žmonėmis kalbantis ir priiminėjant be eilios kitų proteguojamų asmenų prašymus, pakol atėjo mano eilia, buvo jau lygiai 3 val. po pietų. Visą tą laiką reikėjo stovėt žmonių tunte arba vaikščiot kambaryje. Nuo ilgo stovėjimo ir eilios laukimo labai pailso ir nutirpo kojos. Pasekmės šito pailsimo neilgai trukus, nes sekančią dieną žymiai apsireiškė kojose paraestezijomis ir nuolatiniu nutirpimu kiek ilgiau pasėdėjus berašant. Rods, jau kartą, liepos 5 d. 1921 m., kada man ilgai buvo stovėti tekę ir iš vietos į vietą nešioti knygas, atskiriant jas nuo laikraščių, kurie buvo pergabenami į lietuvių gimnaziją, kojos nuo to darbo buvo labai pailsusios ir tirpti pradėjo, ypač ilgiau pasėdėjus, rašant, bet tas nutirpimas po dienos kitos išnyko, tuo tarpu kaip šį kartą dar iki šiai dienai dūruoja ir kasdien, rodos, stipryn eina. Ištyrinėjant kiek tai pačiam galima - kojų odos jauslumą faradisacijos srove, pasirodė, kad nervi peronei į tą srovę nereaguoja ir kad šitų nervų išsiplėtimo srityje pėdų odoje (n. n. peronei superficiales) odos jauslingumas žymiai nusilpnėjęs. Abiejų kojų kelių reflexus petellaris nežinia nuo kurio laiko dingęs. Toniški "crampi" kojų raumenyse laiks nuo laiko pasirodo.
    Jau nuo 1906 ar 1907 m. laikas nuo laiko subrinkdavo blauzdos ir vėl atslūgdavo. Taip, kiek atsimenu, 1914 m. po operacijos Berlyne sugrįžus karo pradžioje, gana ilgą laiką buvo kojos subrinkusios. Pastarąjį kartą šių metų 19 vasario pastebėjau, kad ne tik blauzdos, bet ir pėdų viršus buvo labai subrinkę (oedema crurum et pedum), ypač labiau dešinėsės kojos, bet po keleto dienų vėl atslūgo. Širdies arythmijos dažnai pasirodo.
    Prostatos hypertrophia konstatuota pirmą kartą 1914 m. Berlyne mano pūslę cystoscopu peržiūrint; nuo to laiko šita hypertrophia vis didyn ėjo ir nuo 1921 m. rudens atsirado gana didelių kliūčių urinos laisvam išleidimui, nekalbant jau apie skaudėjimą šitą procesą atliekant ir ilgas pertraukas ne tik naktyje, bet ir dieną šlapinantis; dargi vieną jau kartą urinos išleidimas buvo visiškai sutramdytas, rods, tik trumpam laikui.
    Nuolatinės kratos lietuvių redakcijose, įstaigose ir butuose pastarąjį kartą liet. laikraščių redakcijose birželio 2 d. kratą padarius, konfiskuota laikraščiai ir uždrausta jie tolyn spausdinti, o 14 d. Lietuvių poliklinikoje po kratos areštuota d-ras D. Alseika, d-ras Legeika ir Veleckas; tą pat dieną kratyta Trinopolio prieglauda ir ieškota "bolševikų aukso" - ir kiti įvairios rūšies lietuvių ir jųjų kalbos persekiojimai Vilniuje daro labai blogo įspūdžio kaip į kitų žmonių, taip ir į mano nervus ir suteikia be galo daug neramumo dėlei savo paties likimo. Todėl nebera ko stebėtis, kad ir mano nervų liga, kaip ir kiti organizme patologijos procesai, ūmai blogyn eina...

Pabaigiau rašyt Vilniuje
birželio 16 d. 1922 m. ½ 1 val. po pietų.

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page