r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page
Trečias vakaras

   Darbą pabengęs, kad taisiaus išeiti, Žvinklys padoriai man užmokėjo ir sakė ačiū už prakalbą, kurią, išvežant jo vaiką, pasakiau. Dar patarė, kad eičiau į Žeimius pas turtingą ūkinyką Razmą. Aš taip ir padariau; kėbli nuėjęs, tariau: "Tėvali, esmi vėdaro kriaučius iš Palangos, bene turėtum darbo? Jei turi, viską pasiūsiu ir nebranginsiuos."
    Razmas atsake: "Gausi darbo, padėkis savo kromą." Ką aš išgirdęs bempt pamečiau kukšterą ir pasitaisiau siūti. Įėjo mergelė graži, girdi, it rožė, duktė ūkinyko, ir sakė: "Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikis pamieruoti." Aš, tai padaręs, pradėjau savo darbą. Siūdamas išpuikinau taip, jog visoj sodoj nė viena tokių neturėjo. Atėjus nedėlios dienai, keliavom į Salantus, pirmą kartą amžiuj savo buvau tame miestelyj; kiek tame yra namų, nesuskaičiau. Rodės man tiktai daugesniai esant žydų, kaip katalikų. Bajorų ir maskolių ne vien miestelyj, bet ir parakvijoj, turinčioj 8050 dūšių, sakė būtinai nesant.
    Sumą laikė kunigas Staškauskis, pamokslą sakė probaščius Kazimieras Bielskis, vyras nebjaunas, žilas, bet didžiai įšaukiąs. Žmonių priėjo pilna bažnyčia; vyriški buvo apsidarę su kailiniais ar su pilkomis milo sermėgomis, siūtomis su liemeniu. Seni turėjo kepures lenktineles su avikailio pakutromis. Jauni - apvalias, ant viršų platesnes, it duonos kepaliukas, su šikšnos priekakčiu. Visi apsiavę su batais, bet tuos dėvėja tiktai lig išeidamys iš bažnyčios. Išėję, vasarą eina basi namon, šaltame laike aunas su naginėmis.
    Naginės, parauktos iš kailio žalio, nedirbto, maž terauginto, yra negerais avalais. Kojos nesgi tujaus sušlampa, sušlapusios šąla, dėl to tai daug ten yra kurčių žmonių. Geresni yra mūsų klumpiai, su kuriais gal ir po klaną braidyti, ir nesušlapti. Ne veltui juos Prūsuose visi nešioja.
    Motriškosios, tiesą pasakius, čia labai yra gačnios: bažnyčioj buvo apsidariusios su strupkėmis, už aplinkui kvaldotomis, su sijonais, margai dažytais, pačių austais. Galvos aprutultos su didžiais pirktiniais skepetais, antsiklėstusios su tokiais pat raiščiais. Neturtingos su namie austomis žičkuotomis skaromis. Ant krūtine jų gal regėti daug brostvų, škaplierius ant plačiais raudonais pasaitais.
    Kojos apautos su šikšnos kurpėmis, retai kurios su naginėmis. Išėjusios iš bažnyčios, visos kurpes meta žemėn.
    Sako, taip pat darantys žmonės Mosėdžio, Lenkimų, Skuodo, Ylakių, Ginteliškės, Platelių, Plungės ir Kartenos parakvijose.
    Giedotojai ir giedotojos, į klaupkas susėdę, giedojo pakarčiui gražiai, bet rožančiaus Sveika, Marija labai greitai. Norėjau perspėti, vienok kas manęs klausys?

    Iš Salantų namon pareinant, prikibo prie manęs keletas vaikinų ir sakė: "Mes pavalgę šiandien ateisime prie Razmo." Taip ir padarė: susirinko vakarop gan vaikinų. Žemė buvo užšalusi, nes tai atsitiko advente; visų pirma mušėme ritinį. Sustojo mūsųjų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, tad kaip droš kurs su ritmušu, ritmis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo. O buvo padirbtas iš ruoplio beržo.

    Pailsę bildu bildu susmukom į trobą ir pradėjom su ožkapile terlioties. Motriškė tūrėjos ant keliais podušką, vienas vaikiukas antsikvempęs bakš galvą į podušką įdūrė, o motriškė uždengė jam akis. Tuo tarpu vienas iš mūsųjų cinkt su žiužiu taip uždrožė, jog ir plaučiai antsikvempusiojo skambėjo. Pakėlęs galvą, jei mušusiojo neantštiko, vėl turėjo kniausties. Antštiktas būbt įdūrė galvą; muštasis, norėdamas atmonyti, dar stipresniai cinkterėjo. Žodžiu sakant, išdirbom kits kitam kailį, kaip burliokai avikailį.

    Mums besivoliuojant, atėjo keletas mergelių, viena iš tų šiaip padainiavo:


Dainė

Augin tėvas tris dukteris,
   Ei šule rule, tris dukteris. 
Viena buvo aukšta, tęva,
   Ei šule rule, aukšta, tęva. 
Antra buvo trumpa, drūkta,
   Ei šule rule, trumpa, drūkta. 
O trečioji juodakelė,
   Ei šule rule, juodakelė. 
Aukšta, tęva už bajoro,
   Ei šule rule, už bajoro. 
Trumpa, drūkta už mužiko,
   Ei šule rule, už mužiko. 
Juodakelė už cigono,
   Ei šule rule, už cigono. 
Prie bajoro juoda duona,
   Ei šule rule, juoda duona. 
Prie mužiko daugel darbų,
   Ei šule rule, daugel darbų. 
Prie cigono daug makarų,
   Ei šule rule, daug makarų.

Kita dainė

   Tai pabengus, mes sušukom:

Aš vienas: Žvirbli, žvirbli!
Antras vienas: O ko, ko?
Aš vienas: Ką paveiki?
Antras vienas: Negaliu.
Aš vienas: Kas tau skausta?
Antras vienas: Nagelis.
Visi: Žvirblelis nebagelis visas negalėjo, nagelis
      skaudėjo! 
Teip pat: Žvirbli, žvirbli! - O ko, ko? - Ką paveiki? -
      Negaliu.-  Kas tau skausta? - Kojelė. 
Visi: Žvirblelis nebagelis visas negalėjo, kojelė
      skaudėjo. 
Paskiaus: Staibelis, pilvelis, sparnelis, galvelė, akelė,
      gurklelis, snapelis skaudėjo.

   Sutemus svečiai išvaikščiojo, skripyčių aš neparodžiau, nes nuogąstavau, idant gaspadoriams įkyriu nebūčiau.
    Vos Jūzupui liovusis kalbėti, motyna žiovaudama tarė: "Et jau, sūnali, kas čia išklausys visų tavo atsitikimų! Geresniai bus atilsėties." Atsakė Jūzupas: "Gerai, motynele, bet rytoj vakarą aš vėl belsiu ir pasakosiu." Tuo tarpu visi sukilo, pasimeldė ir sugulė.

r_back.jpg - 619 BytesAnkstesnysis skyrius / Previous Pager_top.jpg - 617 BytesTurinys / Contents r_top.jpg - 617 BytesSekantis skyrius / Next Page